Nuobodulys yra įdomi psichologijos ir kūrybiškumo sankirta. Tyrimai rodo, kad, leidžiant protui klaidžioti, suaktyvėja nerviniai takai, susiję su naujovėmis ir problemų sprendimu. Tačiau šiuolaikinė visuomenė dėl nuolatinės skaitmeninės stimuliacijos sistemingai naikina šiuos vertingus proto neveiklumo laikotarpius. Psichologai dabar pasisako už sąmoningą nuobodulį kaip kognityvinę priemonę. Ši praktika reikalauja daugiau nei tik padėti prietaisus į šalį – reikia strateginio požiūrio į nestruktūruotos protinės erdvės puoselėjimą. Nauda yra kur kas didesnė nei tik diskomfortas.
Nuobodulio neuromokslas: Kas vyksta jūsų smegenyse?
Kai smegenys patiria nuobodulį, neuronai įsijungia skirtingai, suaktyvindami savitą nervinį parašą, kurį mokslininkai pradėjo vis tiksliau atvaizduoti.
Funkcinio magnetinio rezonanso tomografijos (fMRI) tyrimai atskleidė sumažėjusį aktyvumą dėmesio tinkluose ir padidėjusį aktyvumą numatytojo režimo tinklo regionuose.
Šis neuroninis modelis rodo esminį kognityvinio apdorojimo pokytį. Nepakankamai stimuliuojama priekinė insulinė žievė, atsakinga už savimonę, pasižymi padidėjusiu aktyvumu ir sukelia subjektyvų nuobodulio jausmą.
Tuo pat metu laikinai sumažėja dopamino kiekis, o tai paaiškina būdingą motyvacijos stoką.
Įdomu tai, kad ši nervinė būsena tarnauja evoliuciniams tikslams. Nuobodulio diskomfortas skatina žmones ieškoti naujų dirgiklių ir patirčių, o tai gali paskatinti kūrybiškumą ir problemų sprendimą.
Smegenys iš esmės signalizuoja, kad dabartinės veiklos nepakanka kognityviniam įsitraukimui.
Nuobodulys kaip kūrybiškumo ir problemų sprendimo katalizatorius
Paradoksalu, bet nuobodulys, kurisdažnai laikomas neproduktyvia būsena, gali būti palanki dirva kūrybiškam mąstymui ir novatoriškam problemų sprendimui.
Centrinio Lankašyro universiteto (University of Central Lancashire) atlikto tyrimo metu nustatyta, kad dalyviai, kurie iš anksto atliko nuobodžias užduotis, kūrybiškiau panaudojo kasdienius daiktus nei nenuobodžiaujantys dalyviai.
Šis reiškinys atsiranda dėl to, kad nuobodulio metu suaktyvėja numatytojo režimo tinklas (DMN), palengvinantis anksčiau nesusijusių sąvokų sąsajas. Kai dėmesys nukrypsta nuo artimiausios aplinkos, protas įsitraukia į tai, ką psichologai vadina „asociatyviniu mąstymu”, leidžiančiu atsirasti naujoms įžvalgoms.
Dr. Sandi Mann, viena žymiausių nuobodulio tyrinėtojų, teigia, kad protinio neveiklumo laikotarpiai suteikia erdvės kognityviniams tyrinėjimams.
Mūsų hipersusijusiame pasaulyje sąmoningas atsijungimas nuo nuolatinės stimuliacijos gali būti būtinas, norint pasinaudoti kūrybine nauda, kurią natūraliai teikia nuobodulys.
Kaip technologijos panaikina sveiką nuobodulį
Skaitmeninių technologijų paplitimas iš esmės pakeitė žmonijos santykį su nuoboduliu. Tyrimai rodo, kad vidutinis išmaniojo telefono naudotojas kasdien 96 kartus patikrina savo įrenginį – maždaug kartą per dešimt minučių – ir taip panaikina galimas nestruktūruotas protinio poilsio akimirkas.
Šį nuolatinį skaitmeninį įsitraukimą psichologai vadina „nuobodulio vengimo elgesiu”, kai žmonės refleksyviai griebiasi prietaisų vos pajutę pirmą užuominą apie protinį neveiklumą. Neurovaizdavimo tyrimai rodo, kad nuolatinė skaitmeninė stimuliacija palaiko dirbtinai padidėjusį dopamino kiekį ir taip sukuria pasipriešinimą natūraliai atsirandančioms protinės ramybės būsenoms.
To pasekmės neapsiriboja vien tik išsiblaškymu. 2019 m. atliktame longitudiniame tyrime nustatyta, kad tarp sumažėjusios tolerancijos nuoboduliui ir sumažėjusių paauglių gebėjimų spręsti problemas yra ryšys.
Kadangi technologijos vis dažniau užpildo kognityvines spragas, kurios anksčiau leisdavo klajoti mintimis, žmonės sistemingai praranda galimybes naudingam psichologiniam apdorojimui, kuris vyksta sveiko nuobodulio laikotarpiais.
Sąmoningas nuobodulys: Tuščias akimirkas paverskite galimybėmis.
Nors šiuolaikinėje elgsenoje vyrauja instinktas pašalinti nuobodulį, tyrimai rodo, kad sąmoningas nuobodulio puoselėjimas gali duoti didelės kognityvinės naudos.
Centrinio Lankašyro universitete atlikti tyrimai parodė, kad monotoniškas užduotis atlikę tiriamieji vėliau pasižymėjo geresniais problemų sprendimo gebėjimais, palyginti su kontrolinėmis grupėmis.
Sąmoningas nuobodulys – tai sąmoningas nestruktūrizuoto laiko praleidimas nesiekiant išsiblaškyti. Dr. Sandi Mann tyrimai rodo, kad šiais laikotarpiais suaktyvėja smegenų numatytojo režimo tinklas, palengvinantis anksčiau nesusijusių sąvokų sąsajas.
Tokia neurologinė būsena leidžia kūrybiškai mąstyti ir pagerina informacijos apdorojimą.
Norėdami veiksmingai praktikuoti sąmoningą nuobodžiavimą, psichologai rekomenduoja per dieną skirti laiko intervalus be technologijų. Šie laikotarpiai turėtų apimti minimalią išorinę stimuliaciją, leidžiančią minčių modeliams vystytis organiškai, o ne reaguoti į nukreipto dėmesio užduotis.
Praktinės strategijos, kaip ugdyti naudingą nuobodulį kasdieniame gyvenime
Teorines įžvalgas apie sąmoningą nuobodulį paversti praktiškai pritaikomais įpročiais reikia sistemingų įgyvendinimo strategijų. Tyrimuose siūloma pradėti nuo suplanuotų technologijų pasninkų– nustatytų laikotarpių, kai skaitmeniniai prietaisai lieka nepasiekiami. Šios pertraukos, iš pradžių trumpos (15-30 minučių) ir palaipsniui ilginamos, sukuria erdvę nestruktūruotam mąstymui.
Aplinkos modifikavimas dar labiau palaiko naudingą nuobodulį. Šalinant stimuliacijos dirgiklius ( matomus prietaisus, pranešimų garsus), mažėja neurologinis išsiblaškymas. Tyrimai rodo, kad sąmoningai paliekant tam tikrą aplinką be dirgiklių, pavyzdžiui, važiavimo į darbą maršrutus ar laukimo zonas, smegenys įjungiamos į numatytojo režimo tinklo veiklą.
Svarbus ir psichologinis pasiruošimas. Asmenims naudinga nuobodulio diskomfortą suvokti kaip produktyvią neurologinę būseną, o ne kaip būklę, kurią reikia nedelsiant išspręsti. Įrodymai rodo, kad tie, kurie nuobodulį vertina kaip potencialiai vertingą būseną, vėlesniais nestruktūrizuotais laikotarpiais patiria gerokai daugiau kūrybinių įžvalgų.
