Kulinarinėje aplinkoje paplitę botaniniai egzemplioriai pasižymi didelėmis antivirusinėmis savybėmis, kurios gali pranokti įprastines farmacines priemones. Keliose virtuvėje prieinamose augalų rūšyse yra fitocheminių junginių, įskaitant aliciną, gingerolį, karvakrolį ir kurkuminą, kurie pasižymi dokumentuotais virusų slopinimo mechanizmais. Šios augalinės medžiagos veikia įvairiais būdais: sutrikdo viruso apvalkalo vientisumą, trukdo ląsteliniam prisitvirtinimui ir moduliuoja šeimininko imuninį atsaką. Šių įprastų augalinių medžiagų medicininis veiksmingumas kelia svarbių klausimų apie neišnaudotą gydomąjį potencialą, slypintį namų auginimo erdvėse.
Česnakai: Daug sieros turintis virusų naikintojas
Allium sativum, paprastai vadinamas česnaku, pasižymi stipriomis antivirusinėmis savybėmis, kurias lemia gausi organinių sieros junginių sudėtis. Pagrindinė veiklioji sudedamoji dalis – alicinas – susidaro fermentiniu būdu, kai pažeidžiamas augalo audinys, ir sukuria gynybinį mechanizmą, kuris panašiai veikia prieš žmogaus patogenus.
Tyrimai rodo, kad česnakas yra veiksmingas prieš daugelį virusų šeimų, įskaitant Orthomyxoviridae (gripo), Herpesviridae ir Coronaviridae. Veikimo mechanizmas susijęs su viruso apvalkalo vientisumo pažeidimu, viruso RNR polimerazės slopinimu ir šeimininko imuninio atsako moduliavimu dėl padidėjusio natūraliųjų ląstelių žudikių aktyvumo.
Vartojimo būdai turi įtakos biologiniam prieinamumui, o šviežias, susmulkintas česnakas išskiria daugiausia alicino. Šiluma sumažina tam tikrą antivirusinį veiksmingumą, tačiau brandintas česnakų ekstraktas išlaiko reikšmingą imunomoduliacinį poveikį, nes virsta stabiliais sieros junginiais, tokiais kaip S-alicisteinas, kuris pasižymi pastoviu antivirusiniu poveikiu in vivo.
Imbieras: Imunitetą stiprinantis senovinis šakniastiebis
Zingiber officinale – daugiametis žolinis žydintis Zingiberaceae šeimos augalas, kurio biologiškai aktyvūs junginiai pasižymi didelėmis antivirusinėmis savybėmis. Šakniastiebiuose yra gingerolų, shogaolų ir zingerono, kurie pasižymi ryškiu slopinamuoju poveikiu žmogaus kvėpavimo takų sincitinio viruso, gripo virusų ir paprastojo herpeso viruso atžvilgiu.
Tyrimai rodo, kad 6-gingerolis ir 10-gingerolis veiksmingai slopina viruso replikaciją, suardydami viruso apvalkalo struktūras ir slopindami viruso prisitvirtinimą prie šeimininko ląstelių. Imbiero ekstrakte esantys seskviterpenai pasižymi virucidiniu poveikiu, pasireiškiančiu įvairiais mechanizmais, įskaitant viruso baltymų sintezės trikdžius ir ląstelinio imuniteto procesų moduliavimą.
Etnofarmakologinis Z. officinale naudojimas apima tūkstantmečius Azijos medicinos sistemose, kur gydytojai naudojo jo antivirusines savybes prieš endemines infekcijas.
Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai patvirtina šiuos tradicinius naudojimo būdus, taikant in vitro ir in vivo modelius, įrodančius plataus spektro antivirusinį veiksmingumą.
raudonėlis: Viduržemio jūros regiono antivirusinė jėgainė
Origanum vulgare – Lamiaceae šeimos augalas, kilęs iš vidutinio klimato Vakarų ir Pietvakarių Eurazijos, turi stiprių antivirusinių fitocheminių medžiagų, kurių veiksmingumas įrodytas prieš daugelį virusinių ligų sukėlėjų.
Augalo eteriniame aliejuje yra karvakrolio ir timolio – fenolinių monoterpenų, kurie ardo viruso apvalkalo struktūras ir slopina viruso replikacijos mechanizmus.
Moksliniuose tyrimuose užfiksuotas raudonėlio slopinamasis poveikis kvėpavimo takų sincitinio viruso (RSV), paprastojo herpeso viruso (HSV-1, HSV-2) ir tam tikrų žmogaus noroviruso padermių atžvilgiu.
Junginys p-cimenas sinergiškai veikia kartu su karvakroliu, prasiskverbdamas pro mikrobų ląstelių membranas, o rozmarino rūgštis suteikia papildomų imunomoduliacinių savybių.
Vandeniniai ir etanoliniai raudonėlio ekstraktai pasižymi plataus spektro antivirusiniu aktyvumu, kai jų koncentracija yra 60-80 µg/ml, ir slopina virusus panašiai kaip įprastiniai antivirusiniai vaistai, tačiau per skirtingus molekulinius kelius, susijusius su viruso prisitvirtinimo ir įsiskverbimo procesais.
Ciberžolė: Auksinis kovotojas su uždegimais
Curcuma longa (Zingiberaceae), plačiai žinoma dėl savo šakniastiebių biologiškai aktyvių sudedamųjų dalių, pasižymi reikšmingomis antivirusinėmis savybėmis dėl pagrindinio polifenolinio junginio kurkumino (diferuloilmetano).
Šis hidrofobinis polifenolis pasižymi slopinamuoju poveikiu daugeliui virusinių patogenų, įskaitant hepatito, gripo, ŽIV, herpeso ir su SARS susijusius koronavirusus.
Kurkumino antivirusiniai mechanizmai veikia keliais būdais: tiesioginis viruso dalelių nukenksminimas, viruso prisitvirtinimo slopinimas, viruso replikacijos fermentų slopinimas ir ląstelių signalinių kaskadų moduliavimas.
Jo priešuždegiminės savybės atsiranda slopinant NF-κB kelius ir mažinant prouždegiminių citokinų reguliavimą.
Šakniastiebiuose yra papildomų biologiškai aktyvių junginių, įskaitant demetoksikurkuminą, bisdemetoksikurkuminą ir lakiuosius aliejus (tumeroną, atlantoną, zingibereną), kurie sinergiškai didina terapinį veiksmingumą.
Nors kurkuminas pasižymi stipriu in vitro aktyvumu, jo klinikinis taikymas tebėra ribotas dėl prasto kurkumino biologinio prieinamumo (2-3 %), todėl, norint pasiekti gydomąją koncentraciją plazmoje, reikia pagalbinių pristatymo sistemų.
Čiobreliai: Mažyčiai lapeliai su galingais antivirusiniais junginiais: mažyčiai lapeliai su galingais antivirusiniais junginiais
Paprastojo čiobrelio (Thymus vulgaris) (Lamiaceae) lapuose yra sudėtingas biologiškai aktyvių junginių, pasižyminčių ryškiomis antivirusinėmis savybėmis prieš apgaubtus ir neapgaubtus virusinius patogenus, profilis. Fenoliniai monoterpenai timolis ir karvakrolis yra pagrindinės veikliosios sudedamosios dalys, pažeidžiančios viruso apvalkalo vientisumą ir slopinančios viruso prisitvirtinimą prie šeimininko ląstelių.
Tyrimai in vitro rodo, kad čiobrelių eterinis aliejus, esant 0,5-3,0 μg/ml koncentracijai, yra veiksmingas prieš herpes simplex virusą (HSV-1, HSV-2), gripo virusus ir kvėpavimo takų sincitinį virusą (RSV). Tyrimai rodo, kad timolio veikimo mechanizmas susijęs su virusų replikacijos mechanizmo trikdžiais dėl konkurencinio prisijungimo prie virusų polimerazių.
Be to, čiobrelių ekstraktuose yra rozmarino rūgšties ir liuteolino, kurie sinergiškai slopina virusinės neuraminidazės ir 3CL proteazės fermentus.
Klinikinis pritaikymas rodo, kad čiobreliai gali būti papildoma viršutinių kvėpavimo takų virusinių infekcijų gydymo priemonė, ypač vartojant standartizuotus ekstraktus, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 1,0 % timolio.
Cinamonas: saldus prieskonis ir rimta apsauga nuo virusų
Cinnamomum rūšių (Lauraceae), ypač C. verum ir C. cassia, sudėtyje yra stiprių antivirusinių junginių, įskaitant cinamaldehidą, eugenolį ir cinamono rūgštį, kurie pasižymi plataus spektro virusocidiniu poveikiu.
Šios biologiškai aktyvios sudedamosios dalys pasižymi reikšmingu slopinamuoju poveikiu kvėpavimo takų virusams, įskaitant gripo ir koronavirusus, taikant įvairius veikimo mechanizmus.
Cinamaldehidas suardo viruso apvalkalo vientisumą ir neleidžia virusui prisitvirtinti prie ląstelės šeimininkės receptorių. Tyrimai rodo, kad cinamono ekstraktas slopina viruso RNR polimerazės aktyvumą ir taip nutraukia viruso replikacijos ciklus.
Cinamono žievėje esantys procianidinai pasižymi imunomoduliacinėmis savybėmis, kurios sustiprina šeimininko antivirusinį atsaką.
C. verum (Ceilono cinamonas) turi didesnę eugenolio koncentraciją nei C. cassia (kininis cinamonas) ir pasižymi didesniu veiksmingumu prieš herpesvirusą.
Vandeniniai ekstraktai išlaiko terminį stabilumą, išsaugo antivirusines savybes, kai vartojami šiltuose gėrimuose, o tai palengvina praktinį gydomąjį taikymą.
Šeivamedžio uogos: Virtuvės kaimynystėje plintantis virusas Nemesis
Sambucus nigra L. (Adoxaceae), paprastai vadinamas šeivamedžiu, turi antocianinų turtingų vaisių ir imunoaktyvių junginių, kurie pasižymi reikšmingomis antivirusinėmis savybėmis.
Laboratoriniai tyrimai patvirtina, kad šeivamedžio uogų ekstraktas slopina daugelio gripo padermių viruso replikaciją, nes neleidžia hemagliutininui prisijungti prie šeimininko ląstelių receptorių.
Klinikiniai tyrimai rodo, kad šeivamedžio uogų veiksmingumas sutrumpina viršutinių kvėpavimo takų virusinių infekcijų simptomų trukmę 3-4 dienomis, palyginti su gydymu placebu.
Flavonoidų sudedamosios dalys, ypač kvercetinas ir kaempferolis, pasižymi tiesioginiu virusocidiniu poveikiu H1N1 ir įprastiems koronavirusams, kurių koncentraciją galima pasiekti naudojant standartizuotus preparatus.
Tradiciškai naudojami kaip sirupai ir tinktūros, šeivamedžio uogų preparatai išlaiko biologiškai aktyvių junginių stabilumą dėl tinkamų paruošimo metodų, kurie denatūruoja toksiškus cianogeninius glikozidus, esančius neapdorotose uogose.
Standartizuoti komerciniai ekstraktai užtikrina pastovią antocianinų dozę (ne mažiau kaip 13 %), kad būtų užtikrintas terapinis veiksmingumas prieš virusinius ligų sukėlėjus.
Rozmarinas: aromatinis gynėjas nuo kvėpavimo takų virusų
Rosmarinus officinalis L. (Lamiaceae), neseniai perklasifikuotas į Salvia rosmarinus, turi keletą biologiškai aktyvių terpenų, pasižyminčių stipriu antivirusiniu poveikiu kvėpavimo takų virusams.
Šie junginiai, pirmiausia karnozo rūgštis, karnozolis ir rozmarino rūgštis, pasižymi slopinamuoju poveikiu A gripo, kvėpavimo takų sincitinio viruso (RSV) ir tam tikrų koronavirusų atžvilgiu.
Augalo eterinis aliejus, kuriame gausu 1,8-cineolo, α-pineno ir kamparo, pasižymi virucidinėmis savybėmis, nes sutrikdo viruso apvalkalo vientisumą ir trikdo šeimininko ląstelių prisitvirtinimo mechanizmus.
Tyrimai in vitro atskleidžia, kad rozmarino ekstraktas slopina viruso neuraminidazės ir hemagliutinino baltymus, kurie yra labai svarbūs viruso dauginimosi ciklams.
Tradicinis išgaravusių rozmarino junginių įkvėpimas koreliuoja su kvėpavimo takų antivirusiniu veiksmingumu, nes terpenai tiesiogiai kontaktuoja su viršutinių kvėpavimo takų gleivine.
Dabartiniai moksliniai tyrimai rodo galimą terapinį taikymą užkertant kelią virusų prilipimui prie kvėpavimo takų epitelio ir kartu moduliuojant uždegiminį citokinų atsaką.
Žalioji arbata: Daug antioksidantų turintis virusų inhibitorius
Camellia sinensis (L.) Kuntze (Theaceae) yra svarbus botaninis katechino polifenolių šaltinis, pasižymintis antivirusinėmis savybėmis.
Vyraujantys katechinai – epigalokatechinas-3-galatas (EGCG), epigalokatechinas (EGC), epikatechinas-3-galatas (ECG) ir epikatechinas (EC) – pasižymi slopinamuoju poveikiu daugeliui virusinių patogenų.
Tyrimai in vitro patvirtina EGCG gebėjimą tiesiogiai jungtis su virusų paviršiaus baltymais, neleidžiant ląstelėms prisitvirtinti ir įsiskverbti. Šis junginys suardo viruso apvalkalo vientisumą ir slopina viruso replikacijos fermentus, kai jo koncentracija yra 50-200 μg/ml.
Teaflavinai, susidarantys perdirbimo metu vykstant oksidacijai, pasižymi papildomais antivirusiniais mechanizmais, trikdydami viruso neuraminidazės aktyvumą.
Klinikiniai tyrimai rodo, kad reguliarus vartojimas (3-5 puodeliai per dieną) profilaktiškai apsaugo nuo įprastų kvėpavimo takų virusų, ypač nuo A ir B gripo padermių, o veiksmingumą lemia ne pavieniai junginiai, o daugelio fitocheminių sudedamųjų dalių sinergetinis poveikis.
Šalavijas: gerklę raminantis kovotojas su virusais
Daugelyje šalavijų (Lamiaceae) genties rūšių, ypač vaistinių šalavijų (Salvia officinalis L.), yra fitocheminių sudedamųjų dalių, pasižyminčių dideliu antivirusiniu poveikiu kvėpavimo takų ligų sukėlėjams.
Pagrindiniai biologiškai aktyvūs junginiai – karnozolio rūgštis, karnozolis ir rozmarino rūgštis – pasižymi slopinamuoju poveikiu gripo virusams, paprastojo herpeso virusui ir koronavirusams.
S. officinalis ekstraktai veikia keliais antivirusiniais mechanizmais: ardo viruso apvalkalo struktūras, slopina viruso prisijungimą prie ląstelės šeimininkės receptorių ir trikdo viruso RNR priklausomą RNR polimerazę.
Tyrimai in vitro patvirtina, kad šie junginiai, esant 25-100 µg/ml koncentracijai, trukdo viruso replikacijos ciklams.
Augaluose esantys terpenai (1,8-cineolis, tujonas) pasižymi papildomomis priešuždegiminėmis savybėmis, mažina citokinų sukeltą burnos gleivinės uždegimą gerklės srityje, taip mažindami viruso replikacijos aplinką ir kartu mažindami simptominį gerklės diskomfortą.
