Naujausi duomenys rodo, kad nuotaikos svyravimai gali būti labiau susiję su cukraus vartojimu, nei manyta anksčiau. Biocheminis cukraus poveikis smegenims gali imituoti depresijos simptomus ir sukelti emocinį nestabilumą. Cukrus sukelia dopamino sukeltą pakilimą, po kurio seka nuosmukis, sukeliantis dirglumą ir nuovargį. Šis atradimas paneigia tradicinį požiūrį į depresiją ir pabrėžia mitybos svarbą psichikos sveikatai. Ar cukraus kiekio sumažinimas gali būti raktas į emocinę pusiausvyrą?
Biocheminis cukraus poveikis smegenims
Nors į tai dažnai neatsižvelgiama, cukraus vartojimas smegenyse sukelia biocheminių reakcijų kaskadą, kuri gali labai paveikti nuotaiką ir kognityvines funkcijas. Suvalgius cukraus, padidėja gliukozės kiekis kraujyje, todėl išsiskiria insulinas, kuris savo ruožtu veikia neurotransmiterių pusiausvyrą. Suaktyvėja smegenų atlygio sistema, ypač dopamino išsiskyrimas, sukeliantis trumpalaikį malonumo jausmą – galvokite, kad jūsų neuronai šoka laimės šokį. Tačiau cukrus, kaip ir pernelyg uolus vakarėlio svečias, gali greitai užtrukti. Po šio trumpalaikio pakilimo dažnai seka nuosmukis, todėl žmogus jaučiasi mieguistas ir nesusikaupęs. Mokslininkai tai humoristiškai lygina su cukraus sukelta „pagiriomis” ir teigia, kad saikingas vartojimas gali užkirsti kelią šioms nepageidaujamoms smegenų išdaigoms. Iš esmės saldus cukraus žavesys turi biocheminę kainą.
Cukraus vartojimas ir emociniai pakilimai bei nuosmukiai
Vartojant cukrų dažnai siekiama euforijos – viliojančios, bet trumpalaikės būsenos, tačiau šis pasimėgavimas gali sukelti emocinių sukrėtimų.
Moksliniai tyrimai rodo, kad cukrus veikia kaip emociniai amerikietiški kalneliai, kai po pradinio pakilimo greitai krinta į nuotaikos gelmes. Tai nesiskiria nuo klasikinio „cukraus antplūdžio”, po kurio žmogus jaučiasi tarsi išsipūtęs balionas. Greita organizmo insulino reakcija į cukrų gali laikinai padidinti nuotaiką gerinančių neuromediatorių kiekį, tačiau po to sekantis nuosmukis gali būti panašus į prastai parašytą komedijos pabaigą – netikėtas ir nuviliantis.
Be to, dėl dažno cukraus vartojimo gali sumažėti smegenų atlygio sistemos jautrumas, todėl bus sunkiau pasiekti tą patį saldų pakilimą nedidinant cukraus kiekio.
Tai užburtas ratas, panašiai kaip nuolat žiūrėti kačių vaizdo įrašus ir tikėtis naujo juoko.
Cukraus ir depresijos poveikio nuotaikai palyginimas
Nors cukrus ir depresija nuotaiką veikia skirtingais būdais, jie turi keletą sutampančių mechanizmų, kurie daro įtaką emocinei būsenai. Abu šie veiksniai gali sukelti neurotransmiterių, įskaitant serotoniną, mėgstamiausią smegenų nuotaikos kėlėją, kiekio pokyčius.
Cukrus suteikia saldžią, nors ir laikiną serotonino dozę, o depresija jį išeikvoja, todėl nuotaika užstringa tariamame purve. Vartojant cukrų gali jaustis tarsi ant amerikietiškų kalnelių – jaudinantis pakilimas, po kurio seka skrandį draskantis nuosmukis, o depresija dažnai būna tokia, tarsi kalneliai būtų sugedę pačiame važiavimo įkarštyje.
Kalbant apie elgsenos poveikį, cukraus vartojimas gali sukelti energijos šuolius, kurie prilygsta saldainiais besimėgaujančiam mažyliui, o dėl depresijos energijos lygis gali susilyginti kaip išpūstas suflė.
Abi būklės pabrėžia subalansuotos mitybos ir psichikos sveikatos priežiūros svarbą.
Tyrimai, kuriuose cukrus siejamas su nuotaikos svyravimais
Vis daugiau mokslinių tyrimų tiria cukraus vartojimo ir nuotaikos svyravimų ryšį, išryškindami su tuo susijusius biocheminius ir psichologinius kelius.
Tyrimai rodo, kad cukrus gali sutrikdyti neuromediatorių pusiausvyrą ir paversti žmogaus smegenis sumišusiu didžėjumi vakarėlyje, kuris groja melodijas nuo euforijos iki nevilties. Mokslininkai nustatė, kad didelis cukraus kiekis gali sukelti insulino šuolius, kurie per šventes yra tokie pat laukiami kaip netikėti giminaičiai, sukeliantys energijos kritimą ir dirglumą.
Be to, cukrus gali turėti įtakos dopamino kiekiui, todėl laikinai pagerėja nuotaika, kol neišvengiamas kritimas priverčia pasijusti tarsi išsipūtusiu balionu.
Nors šios išvados nereiškia, kad cukrus yra laimės priešas, verta paminėti, kad jo saldus žavesys gali turėti daugiau įtakos nuotaikai, nei manyta anksčiau.
Mitybos vaidmuo psichinei gerovei
Kokią didelę įtaką mityba gali turėti psichinei gerovei? Tyrimai rodo, kad mityba vaidina labai svarbų vaidmenį: vieni maisto produktai pakelia nuotaiką, o kiti ją sugriauna kaip cukraus kalneliai.
Maistingųjų medžiagų turtingi maisto produktai, tokie kaip lapiniai žalumynai, riebi žuvis ir riešutai, yra tarsi nuotaikos superherojai, kurie gelbsti su omega-3 ir antioksidantais. Priešingai, mityba, kurioje gausu perdirbto cukraus ir nesveiko maisto, gali sukelti nuotaikos sutrikimų ir paversti žmones niūriomis savo buvusio „aš” karikatūromis.
Tyrimai rodo, kad žarnyno ir smegenų ašis, tas paslaptingas jungčių greitkelis, taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Laimingas žarnynas dažnai reiškia laimingas smegenis.
Todėl, nors vien mityba neišsprendžia visų egzistencinių krizių, ji neabejotinai labai prisideda prie emocinio kraštovaizdžio. Kas žinojo, kad kopūstai gali būti tokie galingi?
Cukraus suvartojimo valdymo ir nuotaikos stabilumo strategijos
Siekiant sušvelninti cukraus poveikį nuotaikos stabilumui, įrodymais pagrįstose strategijose pabrėžiama laipsniško vartojimo mažinimo ir sąmoningo vartojimo svarba.
Perėjimas nuo cukraus turinčių užkandžių prie sveikesnių alternatyvų gali atrodyti tarsi „Ferrari” keitimas į vienatūrį, tačiau tyrimai rodo, kad šis pokytis yra naudingas.
Labai svarbu nustatyti cukraus suvartojimo stebėsenos tvarką – galvokite apie tai kaip apie cukraus biudžetą, kuris garantuoja, kad nebus saldumynų pertekliaus.
Įtraukus pilno grūdo grūdus ir baltymus, cukraus kiekis kraujyje gali stabilizuotis, o tai sumažina nuotaikos svyravimus.
Užsiimant fizine veikla išsiskiria endorfinai, gamtiniai nuotaikos stabilizatoriai, dėl kurių brokolių skonis gali būti šiek tiek mažiau įžeidžiantis.
Sąmoningas valgymas, kai mėgaujamasi kiekvienu kąsniu, o ne įkvepiama, paverčia valgymą iš cukraus antplūdžio į zen sodą.
