Smegenys – sudėtingiausias žmogaus organas, valdantis visas mūsų funkcijas nuo kvėpavimo iki abstraktaus mąstymo. Todėl bet kokie smegenų pokyčiai kelia nerimą. Pastarųjų metų neuromokslo tyrimai atskleidė, kad smegenų degradacija prasideda ankščiau nei manyta, o jos požymiai gali būti subtilūs, bet reikšmingi. Šiame straipsnyje, remdamiesi naujausiais klinikiniais duomenimis, aptarsime 9 ankstyvus požymius, kurie gali signalizuoti apie prasidėjusius smegenų pokyčius.
1. Pablogėjusi atmintis ir dėmesio koncentracija
Naujausi Harvardo universiteto Medicinos mokyklos tyrimai rodo, kad pablogėjusi trumpalaikė atmintis ir dėmesio koncentracija gali būti vieni pirmųjų smegenų būklės pablogėjimo ženklų. Jei pastebite, kad dažniau pamirštate, ką ką tik perskaitėte, sunkiau sukaupiate dėmesį susirinkimuose ar vairuodami – verta susirūpinti.
Mokslininkai nustatė, kad hipokampo – smegenų srities, atsakingos už atminties formavimą – ląstelės pradeda nykti daug anksčiau, nei pasireiškia akivaizdūs kognityviniai sutrikimai. Nors tam tikras atminties pablogėjimas yra normalus senėjimo procesas, žymus ir staigus pablogėjimas nėra.
Dr. Marianne Jonsson, neuropsichologė iš Karolinska instituto, pabrėžia: „Jei pastebite, kad pradėjote užmiršti svarbius susitikimus, nuolat ieškote daiktų ar kartojate tuos pačius klausimus – verta pasikonsultuoti su gydytoju.”
2. Miego sutrikimai ir nuolatinis nuovargis
Stanfordo universiteto Miego medicinos centro atliktame tyrime, kuriame dalyvavo virš 8000 žmonių, nustatyta stipri koreliacija tarp miego sutrikimų ir ankstyvų neurodegeneracinių procesų. Nemiga, dažni prabudimai naktį ar perdėtas mieguistumas dieną gali signalizuoti apie smegenų būklės pokyčius.
„Miego metu smegenys apsivalo nuo toksinų, įskaitant beta amiloidą – baltymą, susijusį su Alzheimerio liga. Kai šis procesas sutrinka, toksinai kaupiasi ir gali paspartinti neurodegenarcinius procesus,” aiškina dr. Carlos Ramirez, neurologas ir miego sutrikimų specialistas.
Tyrimai rodo, kad žmonės, kenčiantys nuo lėtinių miego sutrikimų, turi 70% didesnę riziką susirgti demencija per ateinančius 10 metų.
3. Emocijų valdymo problemos ir nuotaikų kaita
Mayo klinikos atliktame ilgalaikiame tyrime pastebėta, kad staigūs nuotaikų pokyčiai, padidėjęs dirglumas ar netikėti emocijų protrūkiai gali būti susiję su pakitusia smegenų veikla, ypač prefrontalinėje žievėje – srityje, atsakingoje už emocijų reguliavimą.
Neuropsichologė dr. Anna Kozlovskaja teigia: „Daugelis mano, kad emociniai pokyčiai yra tik psichologinės problemos, tačiau jie dažnai atspindi neurocheminius pokyčius smegenyse. Jei anksčiau buvote ramus žmogus, o dabar pastebite, kad lengvai susierzinate ar apima neįprastas liūdesys – tai gali būti signalas, kad vyksta smegenų pokyčiai.”
4. Judėjimo ir koordinacijos sutrikimai
Judėjimo sutrikimai, tokie kaip padidėjęs gremėzdiškumas, dažnesni susidūrimai su daiktais ar rankų drebėjimas, anksčiau buvo laikomi vėlyvaisiais neurodegeneracinių ligų požymiais. Tačiau nauji duomenys iš Londono Karališkojo koledžo rodo, kad subtilūs motorikos pokyčiai gali pasireikšti 15-20 metų prieš diagnozuojant Parkinsono ligą ar kitą neurodegeneracinę būklę.
Mokslininkai, stebėję 2800 pacientų per 25 metų laikotarpį, nustatė, kad net nežymūs rankų drebėjimai ramybės būsenoje ar subtilūs eisenos pokyčiai buvo susiję su padidėjusia smegenų degeneracijos rizika.
„Jei pastebite, kad tapo sunkiau atlikti tikslių judesių reikalaujančias užduotis, pavyzdžiui, užsisegti marškinių sagas ar naudotis įrankiais valgant, tai gali signalizuoti apie pokyčius bazaliniuose ganglijuose – smegenų dalyje, atsakingoje už judesių koordinavimą,” – aiškina neurologas dr. Michael West.
5. Uoslės praradimas
Vienas labiausiai netikėtų ankstyvų smegenų pokyčių požymių – susilpnėjusi uoslė. Kolumbijos universiteto mokslininkai nustatė, kad uoslės susilpnėjimas gali pasireikšti net 10 metų prieš kitus neurodegeneracinių ligų simptomus.
„Uoslės neuronai yra tiesioginiai smegenų tęsiniai, neapsaugoti kraujo-smegenų barjero. Todėl jie yra ypač jautrūs patologiniams procesams ir gali būti pirmi pažeidžiami,” – teigia dr. Richard Doty, Pensilvanijos universiteto Uoslės ir Skonio centro direktorius.
Klinikiniai tyrimai parodė, kad asmenys, kuriems pasireiškė uoslės sutrikimai be aiškios priežasties (pavyzdžiui, ne dėl sinusito ar koronaviruso), turėjo beveik 5 kartus didesnę tikimybę per sekančius 4 metus susirgti neurodegeneracine liga.
6. Regėjimo pokyčiai
Nauji Džono Hopkinso universiteto tyrimai rodo, kad tam tikri regėjimo pokyčiai gali būti susiję su smegenų pokyčiais. Tai ne tik normalūs su amžiumi susiję regėjimo sutrikimai, bet specifinės problemos, tokios kaip sutrikęs kontrastų suvokimas, spalvų matymo pokyčiai ar erdvinės orientacijos sutrikimai.
„Tinklainė yra tiesioginis smegenų tęsinys, todėl pokyčiai joje gali atspindėti platesnio masto smegenų pokyčius,” – paaiškina dr. Linda Thomas, oftalmologė ir neurologė.
Ypač atkreiptinas dėmesys į staigius regėjimo pokyčius, sunkumus atpažįstant veidus ar skaitant, nepaisant tinkamų akinių.
7. Kalbos sutrikimai
Smegenų degradacija gali paveikti ir mūsų kalbos gebėjimus. Nors daugelis manytų, kad kalbos sutrikimai yra akivaizdūs, ankstyvieji požymiai gali būti subtilūs. Tokie simptomai kaip sunkumas prisiminti žodžius, supaprastėjusi kalba ar sulėtėjęs kalbėjimas gali signalizuoti apie frontotemporalinės srities pokyčius smegenyse.
Kalifornijos universiteto San Francisco tyrime, kuriame dalyvavo 1200 žmonių, buvo nustatyta, kad kalbos sudėtingumo sumažėjimas buvo pastebimas net 6-8 metus prieš diagnozuojant demenciją.
„Jei pastebite, kad jums sunkiau rasti reikiamus žodžius ar kad jūsų kalbos struktūra tapo paprastesnė, verta atkreipti į tai dėmesį,” – sako dr. Sarah Franklin, kalbos patologė ir neurologė.
8. Socialinė izoliacija ir apatija
Didėjantis noras izoliuotis nuo kitų, sumažėjęs domėjimasis anksčiau mėgstamomis veiklomis ir apatija yra ne tik depresijos požymiai – tai gali būti ir smegenų neurotransmiterių disbalanso rezultatas.
Edinburgo universiteto mokslininkai atliko ilgalaikį tyrimą, kuriame stebėjo 3500 vyresnio amžiaus žmonių per 12 metų. Rezultatai parodė, kad socialinė izoliacija ir apatija buvo susiję su 40% didesne demencijos rizika, net atsižvelgiant į kitus rizikos faktorius.
„Smegenų frontalinės dalys, atsakingos už motyvaciją ir socialinę sąveiką, dažnai pažeidžiamos ankstyvose neurodegeneracinių ligų stadijose,” – pabrėžia dr. Johanna Murray, gerontopsichiatrė.
9. Pablogėję sprendimų priėmimo gebėjimai
Vašingtono universiteto neurologijos departamento tyrimai rodo, kad vienas subtiliausių, bet reikšmingiausių ankstyvų smegenų pokyčių požymių – pablogėjęs sprendimų priėmimas ir planavimas. Šie pokyčiai gali pasireikšti kaip finansinių klaidų padažnėjimas, sunkumai planuojant sudėtingesnes veiklas ar pablogėjęs rizikos įvertinimas.
„Daugelis pacientų ar jų artimųjų retrospektyviai pasakoja, kad pastebėjo neįprastus finansinius sprendimus ar pasikeitusį požiūrį į riziką dar prieš diagnozuojant neurodegeneracinę ligą,” – dalijasi pastebėjimais dr. Robert Chen, neurologas.
Ką galime daryti?
Nors šie duomenys gali kelti nerimą, ekspertai pabrėžia, kad ankstyvas požymių atpažinimas gali būti raktas į efektyvesnę intervenciją.
Dr. Sarah Wilson, neurologė iš Mayo klinikos, pabrėžia: „Dėmesys minėtiems požymiams ir ankstyva konsultacija su gydytoju gali padėti užtikrinti tinkamą diagnostiką ir pritaikyti strategijas, kurios gali sulėtinti smegenų degradacijos procesus.”
Tyrimai rodo, kad tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai gali turėti reikšmingą įtaką smegenų sveikatai:
- Reguliarus fizinis aktyvumas padidina kraujotaką smegenyse
- Mediterraninė dieta, turtinga omega-3 riebalų rūgščių, antioksidantų ir vitaminų
- Kognityvinė stimuliacija per mokymąsi, socialinę veiklą ir proto lavinimo pratimus
- Pakankamas ir kokybiškas miegas
- Streso valdymas
„Smegenys turi stebėtiną savybę – neuroplastiškumą, gebėjimą kurti naujas jungtis ir prisitaikyti. Tinkamai stimuliuojant šį procesą ir pašalinus rizikos faktorius, galime reikšmingai paveikti smegenų senėjimo procesus,” – optimistiškai teigia dr. Michael Merzenich, neuroplastiškumo tyrimų pionierius.
Išvada
Naujausių klinikinių tyrimų duomenys patvirtina, kad smegenų pokyčiai prasideda anksčiau nei manyta, tačiau ankstyvas požymių atpažinimas ir tinkamos intervencijos gali padėti išlaikyti smegenų sveikatą ilgesnį laiką. Jei pastebėjote kelis iš minėtų požymių, rekomenduojama pasikonsultuoti su neurologu ar šeimos gydytoju. Atminkite – ankstyva diagnostika gali būti lemiamas veiksnys kovoje su neurodegeneracinėmis ligomis.
