Daugelis žmonių darbo dienos metu praleidžia valandų valandas sėdėdami, dažnai net nesusimąstydami apie savo kūno padėtį. Ypač paplitęs įprotis – kojų sukryžiavimas. Ši patogi poza, kurią pasąmoningai renkasi milijonai žmonių, gali sukelti rimtų sveikatos problemų, apie kurias daugelis nežino. Gydytojai ir mokslininkai vis dažniau įspėja apie šios nekaltos pozos pasekmes, kurios gali būti kur kas rimtesnės, nei įsivaizduojame.
Kraujotakos sutrikdymas – tik ledkalnio viršūnė
Tikriausiai esate pastebėję, kad ilgai sėdint sukryžiavus kojas, viena jų pradeda „tirpti” ar „dilgčioti”. Tai vyksta dėl sutrikusios kraujotakos. Kraujagyslės, ypač poplitėjinė vena (kuri yra už kelio), yra suspaudžiamos, kai viena koja užkeliama ant kitos. Dėl to trukdomas normalus kraujo tekėjimas kojose, o tai ilgainiui gali skatinti venų varikozę.
Pasak JAV kraujagyslių specialistų asociacijos duomenų, reguliarus sėdėjimas sukryžiavus kojas gali būti viena iš venų varikozės išsivystymo priežasčių, ypač tiems, kurie turi genetinį polinkį šiai būklei.
Kraujo spaudimo padidėjimas
Tyrimai, publikuoti „Journal of Hypertension”, rodo, kad kojų sukryžiavimas gali padidinti sistolinio kraujo spaudimo (viršutinio skaičiaus) rodiklius 7 ar daugiau mm Hg. Tai gali būti ypač pavojinga žmonėms, sergantiems hipertenzija arba turintiems rizikos faktorių širdies ir kraujagyslių ligoms.
Britų širdies fondo specialistai pabrėžia, kad pacientams matuojant kraujo spaudimą, visuomet prašoma, kad kojos būtų nesukryžiuotos ir tvirtai remtųsi į grindis. Taip gaunami tikslesni rezultatai. Tačiau daugelis nesupranta, kad jų įprastas sėdėjimas sukryžiavus kojas kasdien gali nuolat kelti jų kraujo spaudimą.
Dubens disbalansas ir nugarkaulio problemos
Ilgalaikis sėdėjimas sukryžiavus kojas sukelia dubens disbalansą. Vienas dubens kraštas pakeliamas aukščiau už kitą, o tai suteikia netolygų spaudimą stuburui. Laikui bėgant, tai gali sukelti nugaros skausmus, ypač apatinėje nugaros dalyje, bei prisidėti prie stuburo iškrypimų.
Amerikos fizioterapijos asociacijos specialistai pastebi, kad daugelis pacientų, kurie skundžiasi lėtiniais nugaros skausmais, nors neturi akivaizdžių traumų ar ligų, dažnai turi įprotį nuolat sėdėti sukryžiavę kojas. Pakeitus šį įprotį, daugelio pacientų būklė reikšmingai pagerėja.
Raumenų įtampa ir disbalansas
Reguliariai sėdint sukryžiavus kojas, tam tikri raumenys, ypač klubo lenkėjai ir išoriniai klubo raumenys, nuolat dirba nenatūraliomis sąlygomis. Vieni raumenys tampa per daug įtempti, kiti – per silpni. Šis disbalansas gali sukelti nepatogumą, skausmą ir netgi keisti eisenos modelį.
Australijos kineziologijos specialistų atliktuose tyrimuose nustatyta, kad ilgalaikis sėdėjimas sukryžiavus kojas gali sukelti klubo, kelių ir net čiurnos sąnarių disbalansą, kuris ilgainiui gali paveikti visą judėjimo grandinę.
Nervų suspaudimas
Kojų sukryžiavimas gali sukelti periferinių nervų suspaudimą, ypač išorinio šlaunies odos nervo (lateral femoral cutaneous nerve). Tai gali sukelti būklę, vadinamą meralgia paresthetica, kurios metu jaučiamas dilgčiojimas, deginimas ar tirpimas išorinėje šlaunies dalyje.
Vokietijos neurologų tyrimas parodė, kad nemažai pacientų, kurie skundžiasi šlaunies tirpimu ar kitais neįprastais pojūčiais, net neįtaria, kad priežastis gali būti tokia paprasta – jų įprotis sėdėti sukryžiavus kojas.
Kelio sąnario apkrova
Sėdint sukryžiavus kojas, kelio sąnarys dažnai būna netinkamoje padėtyje, o tai laikui bėgant gali prisidėti prie sąnario nusidėvėjimo ir artrozės vystymosi.
Britanijos ortopedų kolegijos duomenimis, nuolatinis sėdėjimas netaisyklingose pozose gali pagreitinti kelio sąnario degeneracinius procesus, ypač vyresniame amžiuje.
Nėščiųjų rizikos
Nėščioms moterims sėdėjimas sukryžiavus kojas gali būti ypač pavojingas. Be jau minėtų problemų, tai gali dar labiau sutrikdyti kraujotaką, kuri nėštumo metu jau yra pakitusi, ir padidinti venų trombozės riziką.
Kanados akušerijos ir ginekologijos žurnale publikuotame straipsnyje specialistai rekomenduoja nėščiosioms visiškai vengti sėdėti sukryžiavus kojas, ypač trečiajame nėštumo trimestre.
Kaip sėdėti teisingai?
Specialistai rekomenduoja sėdėti su abiem kojomis padėtomis ant žemės, pėdos turėtų būti atitrauktos maždaug pečių plotyje. Svarbu išlaikyti tinkamą laikyseną – nugara tiesi, pečiai atpalaiduoti, galva tiesiai virš pečių.
Skandinavijos ergonomikos tyrimų centro atstovai pabrėžia, kad geriausia praktika – keisti sėdėjimo pozą kas 30 minučių. Reikėtų atsistoti, pasivaikščioti, atlikti keletą tempimo pratimų. Žmogaus kūnas nėra sukurtas ilgalaikiam sėdėjimui, tad bet kokia viena poza, išlaikoma ilgą laiką, nėra optimali.
Praktiniai patarimai geresnei sveikatai
- Naudokite laikmatį priminti apie pertraukas kas 30 minučių
- Investuokite į ergonomišką kėdę, kuri padėtų išlaikyti teisingą laikyseną
- Atlikite reguliarius tempimo pratimus, skirtus klubo lenkėjams ir nugaros raumenims
- Jei darbas reikalauja ilgo sėdėjimo, apsvarstykite galimybę dalį dienos dirbti stovint prie reguliuojamo aukščio stalo
- Stiprinkite giluminius pilvo ir nugaros raumenis, kurie padeda išlaikyti teisingą laikyseną
- Reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti ilgalaikio sėdėjimo žalą
Nors sėdėjimas sukryžiavus kojas gali atrodyti kaip nekaltas įprotis, moksliniai tyrimai ir medicinos specialistų pastebėjimai rodo, kad jis gali turėti rimtų ilgalaikių pasekmių mūsų sveikatai. Sąmoningas požiūris į kasdienius įpročius, įskaitant sėdėjimo pozą, gali žymiai pagerinti gyvenimo kokybę ir išvengti daugelio sveikatos problemų ateityje.
