Medicinos ekspertai nustatė septynis pagrindinius įspėjamuosius užsikimšusių arterijų požymius : nepaaiškinamas nuovargis įprastinės veiklos metu, nuolatinis galūnių šaltumas, dusulys be priežasties, krūtinės skausmas fizinio krūvio metu, nereguliarus širdies plakimas, kognityvinių funkcijų pablogėjimas ir seksualinės funkcijos sutrikimai. Šie simptomai atsiranda, kai susiaurėjusios arterijos sumažina kraujo tekėjimą į svarbiausius organus. Skubi medicininė pagalba gali padėti išvengti rimtų komplikacijų, tokių kaip širdies priepuolis ar insultas. Šių subtilių signalų supratimas gali būti svarbus ankstyvai intervencijai ir gydymui.
Nepaaiškinamas nuovargis ir silpnumas kasdienės veiklos metu
Kai širdžiai sunku pumpuoti deguonies turtingą kraują per susiaurėjusias arterijas, nepaaiškinamas nuovargis ir silpnumas kasdienės veiklos metu dažnai būna ankstyvieji įspėjamieji arterijų užsikimšimo požymiai.
Asmenys gali pastebėti, kad neįprastai pavargsta lipdami laiptais, eidami trumpus atstumus ar atlikdami namų ruošos darbus, kurie anksčiau nekėlė jokio krūvio.
Šis nuovargis skiriasi nuo įprasto nuovargio, nes atsiranda be tinkamo paaiškinimo ir pagerėja pailsėjus. Dėl sutrikusios kraujotakos kūno raumenys ir organai gauna nepakankamai deguonies, todėl širdis priversta dirbti intensyviau, o rezultatai prastesni. Daugelis pacientų šį pojūtį apibūdina kaip „atsitrenkimą į sieną” atliekant anksčiau paprastas užduotis.
Medikai pabrėžia, kad nuolatinis nepaaiškinamas nuovargis, ypač kai jį lydi dusulys ar galvos svaigimas, reikalauja skubaus medicininio įvertinimo, nes šie simptomai gali rodyti didelį arterijų susiaurėjimą, reikalaujantį intervencijos.
Nuolatinis šaltis ir galūnių tirpimas
Nuolatinis galūnių šaltumas ir tirpimas dažnai būna ne tik anksčiau aptarti nuovargio simptomai, bet ir iškalbingi arterijų užsikimšimo požymiai. Susiaurėjus ar užsikimšus arterijoms, kraujotaka į plaštakas, pėdas, rankų ir kojų pirštus smarkiai sumažėja, todėl keičiasi temperatūra ir prarandami pojūčiai.
Pacientai dažnai apibūdina lėtinį šaltį, kuris išlieka nepriklausomai nuo aplinkos temperatūros, ypač pėdų ar rankų. Tai gali pereiti į dilgčiojimą, dyglių ir adatų pojūtį arba visišką pažeistų vietų nutirpimą.
Šie simptomai paprastai sustiprėja fizinio aktyvumo metu, kai audiniams reikia daugiau deguonies. Medikai ypač susirūpina, kai šie simptomai pasireiškia asimetriškai, t. y. vieną galūnę paveikia labiau nei kitą, arba kai kartu pasikeičia odos spalva– nuo blyškios iki melsvos, o tai reiškia, kad gali būti rimtų kraujotakos sutrikimų.
Kvėpavimo pasunkėjimas be akivaizdžios priežasties
Netikėtai pajutę, kad įprastinės veiklos metu esate apsnūdę, galite įtarti, kad arterijos užsikimšimas turi įtakos deguonies cirkuliacijai visame kūne.
Kai arterijos susiaurėja dėl susikaupusių apnašų, širdis turi dirbti sunkiau, kad galėtų perpumpuoti pakankamą kiekį deguonies prisotinto kraujo į audinius ir organus.
Ši širdies ir kraujagyslių sistemos įtampa dažnai pasireiškia dusuliu (dusuliu) atliekant anksčiau lengvai įveikiamus veiksmus, pavyzdžiui, lipant laiptais, einant trumpus atstumus ar nešant pirkinius.
Svarbu tai, kad šis simptomas pasireiškia be kvėpavimo takų ligos ar akivaizdaus fizinio krūvio.
Daugelis pacientų šį įspėjamąjį požymį atmeta kaip senėjimą arba „netinkamą formą”, todėl atideda būtiną medicininę intervenciją.
Tačiau nepaaiškinamas dusulys, ypač kai jį lydi diskomfortas krūtinėje ar nuovargis, verčia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Diagnostiniais tyrimais, tokiais kaip streso testai, echokardiogramos ar angiogramos, galima nustatyti, ar vainikinių arterijų liga riboja kraujo tekėjimą į širdį ar kitus svarbius organus.
Krūtinės skausmas, spaudimas ar diskomfortas fizinio krūvio metu
Fizinio krūvio sukelta krūtinės angina yra vienas iš labiausiai atpažįstamų susiaurėjusių vainikinių arterijų simptomų . Šis krūtinės skausmas ar diskomfortas paprastai atsiranda fizinio aktyvumo metu, kai širdžiai reikia daugiau deguonies, tačiau susiaurėjusios kraujagyslės negali užtikrinti pakankamo kraujo pritekėjimo į širdies raumenis.
Pacientai šį pojūtį dažnai apibūdina kaip spaudimą, gniuždymą, pilnumą ar skausmą krūtinės centre. Diskomfortas gali sklisti į pečius, rankas (ypač kairiąsias), kaklą ar žandikaulį. Pagrindinė ypatybė yra ta, kad simptomai paprastai išnyksta ilsintis, nes sumažėja deguonies poreikis.
Visi, kurie jaučia krūtinės skausmą fizinio krūvio metu, turėtų nedelsdami kreiptis į gydytoją, ypač jei atsiranda dusulys, pykinimas ar gausus prakaitavimas.
Skubi diagnozė, atlikta atliekant streso testus, EKG ar vainikinių arterijų angiogramas, gali padėti nustatyti aterosklerozę, kol dar neįvyko potencialiai gyvybei pavojingas širdies įvykis.
Nereguliarus širdies ritmas arba širdies plakimas
Nereguliaraus širdies plakimo pojūčiai yra potencialus įspėjamasis arterijų apnašų kaupimosi ženklas , ypač kai jie pasireiškia kartu su kitais širdies ir kraujagyslių sistemos simptomais.
Kai arterijos susiaurėja dėl susikaupusių apnašų, širdis turi dirbti sunkiau, kad perpumpuotų kraują į visą kūną, o tai gali sukelti aritmiją.
Pacientams gali pasireikšti širdies plakimas (palpitacijos)– širdies plakimo, plazdėjimo, daužymosi ar ritmo trūkinėjimo pojūčiai. Šie epizodai gali būti su pertrūkiais ir sustiprėti fizinio aktyvumo ar streso metu.
Nors retkarčiais pasireiškiantis širdies plakimas gali būti gerybinis, pasikartojantys epizodai reikalauja medicininio įvertinimo, ypač asmenims, turintiems rizikos veiksnių, tokių kaip hipertenzija, diabetas ar padidėjęs cholesterolio kiekis.
Gydytojai pabrėžia, kad širdies ritmo sutrikimų nereikėtų atmesti kaip paprastų nerimo simptomų, ypač kai juos lydi dusulys, galvos svaigimas ar diskomfortas krūtinėje.
Anksti nustačius širdies ritmo sutrikimus ir atliekant širdies stebėseną, galima nustatyti pavojingas aritmijas, kol jos neišsivystė į rimtesnes komplikacijas.
Kognityvinių funkcijų pablogėjimas ir atminties sutrikimai
Nauji tyrimai rodo, kad arterijų sveikata ir smegenų veikla yra labai susijusi, nes užsikimšusios arterijos gali labai pabloginti kraujo tekėjimą į svarbiausias kognityvines sritis. Sumažėjusi smegenų kraujotaka gali pasireikšti pastebimais kognityviniais simptomais dar prieš pasireiškiant sunkesniems širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimams.
Ateroskleroze sergantys asmenys dažnai praneša apie netikėtai sutrikusią atmintį, sunkumus susikaupti ir sunkumus sprendžiant problemas, kurios anksčiau buvo lengvai įveikiamos. Kai kurie iš jų sutrinka atlikdami įprastą veiklą arba sunkiai seka pokalbius.
Šie kognityviniai pokyčiai paprastai vystosi palaipsniui, tačiau gali paspartėti, jei arterijų užsikimšimas paūmėja. Medikai pabrėžia, kad staigus ar progresuojantis kognityvinių funkcijų pablogėjimas reikalauja neatidėliotino įvertinimo, ypač tiems, kurie turi širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių.
Ankstyva intervencija, kuria siekiama pagerinti arterijų būklę vaistais, pakeisti gyvenimo būdą ir tinkamai gydyti pagrindines ligas, pavyzdžiui, diabetą ar hipertenziją, gali padėti išsaugoti kognityvines funkcijas ir užkirsti kelią tolesniam jų blogėjimui.
Seksualinės funkcijos sutrikimai ir reprodukcinės sveikatos pokyčiai
Kraujagyslių sveikata atlieka esminį vaidmenį seksualinei funkcijai, o arterijų užsikimšimas dažnai pasireiškia reprodukcinės ir seksualinės sveikatos pokyčiais prieš atsirandant rimtesniems širdies ir kraujagyslių sistemos simptomams.
Vyrams erekcijos sutrikimai dažnai būna ankstyvas įspėjamasis arterijų apnašų kaupimosi požymis, atsirandantis tada, kai sutrikęs kraujo tekėjimas neleidžia užtikrinti pakankamos kraujotakos, kad būtų pasiekta ar palaikoma erekcija.
Moterys dėl sutrikusios kraujotakos gali patirti sumažėjusią makšties lubrikaciją, sunkumų pasiekti orgazmą arba sumažėjusį seksualinį jautrumą. Šie simptomai gali pasireikšti prieš kelerius metus iki klinikinės aterosklerozės diagnozės.
Dabar medikai šiuos lytinės sveikatos pokyčius pripažįsta kaip galimus širdies ir kraujagyslių rizikos rodiklius, o ne pavienes problemas.
Pacientai, patiriantys nepaaiškinamų seksualinės funkcijos sutrikimų, turėtų apsvarstyti galimybę atlikti širdies ir kraujagyslių ligų patikrą, ypač jei kartu yra tokių rizikos veiksnių, kaip diabetas, hipertenzija ar širdies ligos šeimoje.
