Septyni įspėjamieji pavojingai padidėjusio cukraus kiekio kraujyje požymiai: didelis troškulys ir dažnas šlapinimasis, nepaaiškinamas svorio kritimas nepaisant padidėjusio apetito ir nuolatinis nuovargis, kurio nepašalina poilsis. Pasikeitus skysčių kiekiui akių audiniuose, gali atsirasti neryškus matymas arba staigūs regėjimo pokyčiai. Lėtai gyjančios žaizdos, galūnių dilgčiojimas, pasikartojančios infekcijos (ypač mielių ir dantenų ligos) taip pat rodo hiperglikemiją. Dėl šių simptomų būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes jie signalizuoja apie rimtus medžiagų apykaitos sutrikimus, reikalaujančius intervencijos.
Ekstremalus troškulys ir dažnas šlapinimasis
Kai cukraus kiekis kraujyje labai padidėja, organizmas rodo du pagrindinius įspėjamuosius signalus: itin didelis troškulys ir dažnas šlapinimasis. Šie simptomai atsiranda dėl to, kad gliukozės perteklius kraujyje verčia inkstus dirbti sunkiau, filtruoti ir pasisavinti daugiau cukraus nei įprastai.
Kai inkstai nepajėgia susitvarkyti, cukraus perteklius išsiskiria su šlapimu ir iš audinių ištraukia skysčių. Šis procesas sukelia dehidrataciją ir stiprų troškulį. Vartojant daugiau skysčių, dažniau šlapinamasi ir taip susidaro nenutrūkstamas ciklas.
Šiuos simptomus patiriantys žmonės gali pastebėti, kad naktį kelis kartus prabunda šlapintis, suvartoja neįprastai daug vandens arba jaučia, kad troškulio negali numalšinti, nors geria.
Nesiimant jokių priemonių, šis ciklas gali greitai pablogėti, o tai gali sukelti sunkią dehidrataciją ir tolesnes hiperglikemijos komplikacijas.
Nepaaiškinamas svorio kritimas nepaisant padidėjusio apetito
Dar vienas paradoksalus hiperglikemijos simptomas – nepaaiškinamas svorio kritimas, nepaisant padidėjusio alkio ir maisto suvartojimo. Kai gliukozė negali patekti į ląsteles dėl atsparumo insulinui arba jo trūkumo, organizmas negali panaudoti turimos energijos, nors kraujyje yra daug cukraus.
Dėl šio medžiagų apykaitos sutrikimo padidėja apetitas, nes ląstelės praneša apie energijos stygių. Tuo pat metu organizmas pradeda skaidyti riebalinį ir raumeninį audinį, kad sukurtų alternatyvius kuro šaltinius, todėl pastebimai mažėja svoris. Šis procesas pagreitėja, kai gliukozės perteklius išsiskiria su šlapimu, todėl netenkama papildomų kalorijų.
Paprastai asmenys per kelias savaites gali netekti 2,3-4,5 kg kūno svorio be sąmoningos dietos. Toks padidėjusio apetito ir netyčinio svorio netekimo derinys yra svarbus įspėjamasis ženklas, reikalaujantis neatidėliotinos medicininės pagalbos, nes jis rodo galimą sunkų medžiagų apykaitos sutrikimą.
Nuolatinis nuovargis ir silpnumas
Nuolatinis nuovargis ir silpnumas
Nuolatinis nuovargis ir silpnumas dažnai būna chroniškai padidėjusio cukraus kiekio kraujyje požymiai . Kai gliukozė dėl atsparumo insulinui arba nepakankamos insulino gamybos negali tinkamai patekti į ląsteles, sutrinka organizmo energetinių sistemų veikla.
Ląstelės iš esmės badauja, nors kraujyje yra daug gliukozės. Šis energijos trūkumas pasireiškia giliu, nenumaldomu išsekimu, kurio poilsis nesumažina. Daugelis žmonių pasakoja, kad jaučiasi išsekę net po visos nakties miego arba patiria staigų energijos kritimą dienos metu.
Paprastoms užduotims atlikti gali prireikti neproporcingai didelių pastangų, o nuovargį dažnai lydi raumenų silpnumas.
Nuovargio ir hiperglikemijos ryšys veikia cikliškai – didelis cukraus kiekis kraujyje išeikvoja energijos atsargas, o dėl to atsiradęs nuovargis gali sumažinti fizinį aktyvumą ir pabloginti gliukozės reguliavimą.
Šis simptomas verčia skubiai kreiptis į gydytoją, ypač kai jį lydi kiti hiperglikemijos požymiai.
Neryškus matymas arba staigūs regėjimo pokyčiai
Neryškus matymas arba staigūs regėjimo pokyčiai
Padidėjusio gliukozės kiekio kraujyje ir regos sutrikimų ryšys yra vienas iš nerimą keliančių hiperglikemijos požymių. Gerokai padidėjus cukraus kiekiui kraujyje, pakinta skysčių kiekis akies audiniuose, todėl lęšiukas išbrinksta ir pakeičia formą. Dėl šio fizinio iškraipymo pablogėja akies fokusavimo gebėjimas, todėl regėjimas tampa neryškus.
Pacientai dažnai pasakoja, kad jiems sunku skaityti, vairuoti ar atpažinti veidus. Šie regos pokyčiai gali atsirasti palaipsniui arba staiga, ypač kai gliukozės kiekis greitai padidėja. Kai kurie apibūdina pojūtį, lyg žiūrėtų pro miglotą langą arba patirtų netikėtų fokusavimo problemų.
Skirtingai nuo diabetinės retinopatijos, kuri sukelia nuolatinius pažeidimus, šie ūmūs regėjimo pokyčiai paprastai išnyksta, kai cukraus kiekis kraujyje normalizuojasi. Tačiau pasikartojantys epizodai rodo, kad glikemijos kontrolė yra prasta, todėl būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, kad būtų išvengta ilgalaikių regėjimo sutrikimų.
Lėtai gyjančios žaizdos ir odos infekcijos
Lėtinis gliukozės kiekio kraujyje padidėjimas labai pablogina natūralius organizmo žaizdų gijimo procesus ir padidina jautrumą infekcijoms. Kai cukraus kiekis kraujyje išlieka aukštas, sutrinka kraujotaka, ypač galūnėse, pvz., pėdose ir kojose, todėl sumažėja deguonies ir maistinių medžiagų patekimas į pažeistus audinius.
Be to, dėl hiperglikemijos susilpnėja imuninės sistemos veikla, todėl organizmas negali kovoti su patogeniniais mikroorganizmais. Dažniausiai pasireiškia įpjovimai ar žaizdos, kurios gyja kelias savaites, dažnos odos infekcijos, nuolatinis paraudimas aplink žaizdas, pasikartojantys išopėjimai ar pūliniai be aiškios priežasties.
Cukriniu diabetu sergantys asmenys gali pastebėti ypatingų problemų tarp pirštų, injekcijų vietose arba tose vietose, kur oda trinasi.
Bet kokia žaizda, kuri lieka atvira ilgiau nei mėnesį, turi infekcijos požymių arba nepagerėja taikant standartinę priežiūrą, reikalauja neatidėliotinos medicininės pagalbos.
Rankų ir kojų dilgčiojimo pojūtis
Dilgčiojimo pojūčiai rankose ir kojose
Nors sutrikęs žaizdų gijimas turi įtakos matomiems odos paviršiams, padidėjęs cukraus kiekis kraujyje pažeidžia ir vidinę nervų sistemą. Ši būklė, vadinama diabetine neuropatija, dažnai pasireiškia galūnių, ypač plaštakų ir pėdų, dilgčiojimo, tirpimo ar deginimo pojūčiais.
Pažeidimas atsiranda, kai padidėjęs gliukozės kiekis pažeidžia smulkiąsias kraujagysles, aprūpinančias periferinius nervus deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Iš pradžių pacientai gali jausti protarpinius dyglių pojūčius arba lengvą diskomfortą, kuris sustiprėja naktį.
Neuropatijai progresuojant, šie pojūčiai gali sustiprėti iki skausmingo deginimo, į elektros šoką panašių pojūčių ar net visiško nutirpimo.
Šis periferinių nervų pažeidimas paprastai prasideda nuo ilgiausių kūno nervų, kurie tęsiasi iki kojų ir rankų pirštų, ir palaipsniui juda aukštyn pagal būdingą „kojinių ir pirštinių” pasiskirstymo schemą.
Pasikartojančios mielių infekcijos ir dantenų ligos
Didelio gliukozės kiekio aplinka visame organizme sudaro idealias sąlygas oportunistinėms infekcijoms, ypač pasireiškiančioms pasikartojančiomis mielių infekcijomis ir dantenų ligomis.
Candida – natūraliai organizme egzistuojančios mielės – sparčiai dauginasi, kai cukraus kiekis kraujyje yra padidėjęs, todėl šiltos ir drėgnos vietos, pavyzdžiui, burna, lytiniai organai ir odos raukšlės, užsikrečia infekcijomis.
Burnos ertmėje padidėjęs gliukozės kiekis seilėse maitina kenksmingas bakterijas, kurios pažeidžia dantenų audinius.
Asmenys, kurių cukraus kiekis kraujyje nekontroliuojamas, dažnai susiduria su raudonomis, patinusiomis, lengvai kraujuojančiomis dantenomis, nuolat jaučia blogą burnos kvapą ir atsitraukiančias dantenų linijas.
Negydant šios būklės gali išsivystyti periodontitas.
Reikia atkreipti dėmesį į pasikartojančias mielių infekcijas arba nuolatines dantenų problemas, ypač jei jos pasireiškia kartu su kitais hiperglikemijos simptomais.
Gydant reikia šalinti ir infekcijas, ir pagrindinį cukraus kiekio kraujyje disbalansą.
