Kai esate dehidratuotas, organizmas siunčia ne tik troškulio, bet ir kitus netikėtus signalus. Galite pastebėti, kad jūsų burnos kvapas darosi keistas, nes sumažėjus seilių kiekiui dauginasi bakterijos ir atsiranda nemalonus kvapas.
Nuotaikos svyravimai gali būti netikėti – sumažėjus pažintinei veiklai, gali padidėti dirglumas ir emocinis reaktyvumas. Prasideda smegenų migla, dėl kurios tampa neįmanoma susikaupti, o prisiminimai atrodo tolimi.
Oda praranda elastingumą, o dėl elektrolitų disbalanso netikėtai ištinka raumenų mėšlungis. Staiga atsiranda potraukis cukrui, nes jūsų medžiagų apykaita desperatiškai ieško greitos energijos.
Šie neįprasti simptomai atskleidžia sudėtingą jūsų organizmo komunikacijos sistemą, o po paviršiumi slypi kur kas daugiau.
Jūsų kvėpavimas skleidžia keistą kvapą
Kai ištinka dehidratacija, jūsų burnos kvapas iš gaivaus gali greitai virsti juokingu. Sumažėjęs seilių kiekis yra pagrindinis šios nemalonios transformacijos kaltininkas. Organizmui netekus vandens, mažėja seilių gamyba, todėl burnoje susidaro ideali aplinka bakterijoms sparčiai daugintis.
Kai prasideda dehidratacija, jūsų burnos mikrobiomas tampa gerokai aktyvesnis. Nesant pakankamai drėgmės, bakterijos, kurias paprastai nuplauna seilės, pradeda klestėti ir gamina lakiuosius sieros junginius, sukeliančius nemalonų kvapą. Dėl šio bakterijų dauginimosi odontologai ir medikai vadina burnos sausumo sindromą, kuris tiesiogiai susijęs su nemaloniu burnos kvapu.
Lėtinis blogas burnos kvapas, atsirandantis dėl dehidratacijos, yra ne tik gėdinga socialinė problema, bet ir potencialus pavojaus signalas sveikatai. Jūsų kūnas iš esmės praneša, kad jam reikia nedelsiant papildyti skysčių atsargas. Kai negeriate pakankamai vandens, burnoje dauginasi nemalonų kvapą sukeliančios bakterijos, o kvapas gali būti gana ryškus – dažnai apibūdinamas kaip rūgštus ar metalinis.
Norint su tuo kovoti, reikia padidinti suvartojamo vandens kiekį, stengtis nuolat drėkinti burną visą dieną ir atkreipti dėmesį į organizmo signalus, kol blogas burnos kvapas dar netapo nuolatine problema.
Nuotaikų svyravimai
Dehidratacija gali greitai sutrikdyti jūsų emocinę pusiausvyrą ir sukelti netikėtus nuotaikų svyravimus, kurie užklumpa netikėtai. Kai organizmui trūksta vandens, sutrinka smegenų veikla, o tai lemia didelius psichologinius pokyčius, kurie turi įtakos jūsų emociniam stabilumui.
Tyrimai rodo, kad net nedidelė dehidratacija gali sukelti:
- padidėjusį dirglumą ir padidėjusį emocinį reaktyvumą.
- Sumažėjusi kognityvinė veikla ir gebėjimas priimti sprendimus
- Padidėjęs streso hormonų kiekis
- Sumažėjusi serotonino gamyba
Neurologinė sistema priklauso nuo tinkamo drėkinimo, kad išlaikytų subalansuotą neuromediatorių funkciją. Sumažėjus vandens kiekiui, sutrinka jūsų smegenų gebėjimas reguliuoti emocijas, todėl tampate jautresni staigiems emociniams pokyčiams. Galite patirti stiprų nusivylimą dėl nedidelių nepatogumų arba netikėtai pajusti nerimą ar depresiją.
Fiziologiškai dehidratacija sukelia organizmo reakciją į stresą ir suaktyvina pagumburio, hipofizės ir antinksčių ašį. Ši hormoninių pokyčių kaskada daro tiesioginę įtaką jūsų nuotaikai, todėl įprastos emocinės reakcijos gali virsti nenuspėjamomis. Ryšys tarp hidratacijos ir emocinės reguliacijos yra sudėtingas, tačiau moksliškai įrodytas, o tai rodo, kad psichologinei savijautai užtikrinti labai svarbu vartoti pakankamai vandens.
Kad jūsų emocinis kraštovaizdis išliktų stabilus ir atsparus, būkite hidratuoti.
Smegenys jaučiasi miglotos
Vienas iš dehidratacijos požymių – nerimą keliantis proto drumstumo pojūtis, kuris gali greitai pakenkti jūsų kognityviniams gebėjimams. Kai negeriate pakankamai vandens, jūsų smegenų veikla pastebimai susilpnėja, todėl daugelis žmonių tai vadina „smegenų rūku”, t. y. sumišimo ir sumažėjusio proto aiškumo būsena.
Jūsų smegenys yra ypač jautrios hidratacijos lygiui. Net ir nedidelė dehidratacija gali sukelti reikšmingų kognityvinių funkcijų sutrikimų, įskaitant sumažėjusią koncentraciją, sulėtėjusią reakciją ir pablogėjusią trumpalaikę atmintį. Tyrimai rodo, kad praradus vos 1 % organizme esančio vandens kiekio, tai gali neigiamai paveikti kognityvines funkcijas ir nuotaiką.
Neurologiniais tyrimais įrodyta, kad dehidratacija turi įtakos smegenų tūriui ir neuronų aktyvumui. Kai esate nepakankamai hidratuoti, smegenų ląstelės mažėja, o tai tiesiogiai veikia jūsų gebėjimą aiškiai mąstyti ir efektyviai apdoroti informaciją. Jums gali būti sunku susikaupti, jaučiatės vangūs ir sunkiai atliekate užduotis, kurios paprastai būtų nesudėtingos.
Norėdami kovoti su šiuo kognityvinių funkcijų pablogėjimu, norėsite visą dieną nuolat drėkinti organizmą. Reguliarus vandens gėrimas, skysčių vartojimo kontrolė ir ankstyvų protinio miglotumo požymių atpažinimas gali padėti išvengti šio neurologinio darbingumo sumažėjimo.
Oda praranda gyvybingumą
Lygiai taip pat, kaip dėl nepakankamo drėkinimo nukenčia protinis skaidrumas, sumažėjus vandens kiekiui sparčiai prastėja odos atsparumas ir išvaizda. Odos turgoras parodo, kaip dehidratacija veikia didžiausią kūno organą, todėl jis praranda elastingumą ir jautrumą.
Kai negeriate pakankamai vandens, oda tampa mažiau elastinga ir labiau linkusi rodyti dehidratacijos požymius. Šnypštimo testas yra greitas būdas įvertinti savo hidratacijos būklę:
- Paspauskite rankos nugarėlės odą.
- palaikykite kelias sekundes
- Stebėkite, kaip greitai oda grįžta į pradinę padėtį
- Atkreipkite dėmesį į bet kokį vėluojantį atsistatymą arba nuolatinį „palapinės” susidarymą
Vėluojantis odos atsistatymas rodo sumažėjusį hidratacijos lygį. Fiziologiškai tai vyksta todėl, kad vanduo yra būtinas odos ląstelių struktūrai palaikyti ir optimaliam audinių elastingumui palaikyti. Neturint pakankamai skysčių, kolagenas ir jungiamieji audiniai tampa ne tokie lankstūs, todėl oda atrodo papilkėjusi, ne tokia stangri ir labiau linkusi į smulkias linijas ir raukšles.
Lėtinė dehidratacija gali pagreitinti senėjimo procesus, todėl pastovus vandens vartojimas yra būtinas odos sveikatai ir bendrai fiziologinei funkcijai palaikyti. Ekspertai rekomenduoja stebėti kasdienį vandens suvartojimą ir jį koreguoti atsižvelgiant į aktyvumo lygį, klimatą ir individualius medžiagų apykaitos poreikius.
Netikėtas raumenų mėšlungis
Fizinio krūvio metu jūsų raumenys gali staiga pasipriešinti skausmingam, netikėtam mėšlungiui – tai įspėjamasis ženklas, kad sutriko jūsų organizmo elektrolitų pusiausvyra ir hidratacijos būklė. Kai prasideda dehidratacija, labai sutrinka organizmo gebėjimas reguliuoti raumenų funkciją, todėl prasideda spontaniški ir intensyvūs raumenų susitraukimai.
Šie mėšlungiai nėra atsitiktiniai reiškiniai, o tiesioginės skysčių ir elektrolitų trūkumo pasekmės. Dehidratacijos metu labai sumažėja natrio, kalio ir magnio – svarbiausių mineralų, atsakingų už raumenų susitraukimą ir atsipalaidavimą. Be pakankamos hidratacijos šie svarbūs mineralai negali veiksmingai komunikuoti tarp nervų ir raumenų ląstelių, todėl kyla savaiminiai ir skausmingi raumenų spazmai.
Šiems netikėtiems raumenų spazmams ypač jautrūs sportininkai ir aktyvūs žmonės. Intensyvaus fizinio aktyvumo metu su prakaitu netenkate skysčių greičiau, nei juos papildote, todėl atsiranda elektrolitų disbalansas, sukeliantis raumenų sutrikimus. Bėgikai, dviratininkai ir lauko darbininkai dažnai patiria šiuos skausmingus sutrikimus, kai jų hidratacijos lygis kritiškai sumažėja.
Prevencija reikalauja nuoseklaus skysčių vartojimo ir strateginio elektrolitų pakeitimo. Reguliariai gerkite vandenį, ilgai trunkančių užsiėmimų metu vartokite elektrolitų turtingus gėrimus ir įsiklausykite į ankstyvuosius organizmo įspėjamuosius signalus apie galimą dehidrataciją.
Staiga atsiradęs potraukis cukrui
Keista, kad trys skirtingi neurologiniai mechanizmai tiesiogiai susieja dehidrataciją su staigiu ir stipriu potraukiu cukrui. Kai esate nepakankamai hidratuoti, organizmo medžiagų apykaitos signalai gali sutrikti ir netikėtai kilti noras valgyti saldų maistą.
Pagrindiniai neurologiniai ryšiai tarp dehidratacijos ir potraukio cukrui yra šie:
- Smegenų signalizacijos sutrikimai, kai susipainioja troškulio ir alkio mechanizmai.
- sumažėjusios glikogeno atsargos kepenyse ir raumenyse
- Hormonų pusiausvyros sutrikimai, turintys įtakos insulino ir kortizolio reguliavimui
- elektrolitų išsekimas, turintis įtakos ląstelių energijos gamybai
Jūsų organizmas lengvą dehidrataciją supranta kaip signalą ieškoti greitų energijos šaltinių, o cukrus yra greitas gliukozės sprendimas. Ši fiziologinė reakcija atsiranda, nes dėl dehidratacijos sumažėja medžiagų apykaitos efektyvumas, todėl smegenys reikalauja skubios degalų kompensacijos.
Sumažėjus vandens kiekiui, sutrinka ląstelių energijos gamyba, todėl jūsų sistema priversta ieškoti alternatyvių energijos šaltinių. Potraukis cukrui – tai organizmo išgyvenimo mechanizmas, kuriuo bandoma greitai pasigaminti medžiagų apykaitos išteklių, kai sutrinka standartiniai nuo hidratacijos priklausomi procesai.
Šių niuansų suvokimas padeda suprasti, kad staigus potraukis cukrui gali reikšti ne alkį, o signalizuoti apie skubų hidratacijos poreikį. Nuolatinis vandens gėrimas gali padėti sušvelninti šiuos netikėtus medžiagų apykaitos signalus ir atkurti subalansuotą energijos reguliavimą.
