Gėrimų pasirinkimas gali turėti įtakos sveikatai ne tik dėl kalorijų kiekio ar skonio. Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros tyrimuose pateikiama rizikos hierarchija, o alkoholiniai gėrimai yra vieni iš patvirtintų 1 grupės kancerogenų. Mokslininkų bendruomenė ištyrė daugybę gėrimų kategorijų, įskaitant karštuosius gėrimus, dietinius gazuotus gėrimus, kavą ir vaisių sultis, dėl jų sąsajų su vėžiu. Įrodymai labai skiriasi ir atskleidžia netikėtas išvadas, prieštaraujančias paplitusiems įsitikinimams apie tai, kurie gėrimai iš tikrųjų kelia tikrą vėžio riziką.
Alkoholiniai gėrimai: Įrodymais pagrįstas vėžio ryšys
Nagrinėjant epidemiologinę literatūrą apie kancerogenezę, Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (IARC) duomenimis, alkoholiniai gėrimai yra pripažinti 1 grupės kancerogenais.
Etanolio metabolitas – acetaldehidas – pažeidžia DNR ir sutrikdo ląstelių atstatymo mechanizmus. Įrodymai rodo, kad alkoholio vartojimas ir burnos ertmės, ryklės, gerklų, stemplės, kepenų, storosios žarnos ir krūties piktybiniai navikai priklauso nuo dozės.
Metaanalizės rodo, kad rizika susirgti kelių rūšių vėžiu padidėja 10-12 %, kai per parą suvartojama 10 g alkoholio. Kancerogeniniai mechanizmai apima genotoksiškumą, oksidacinį stresą, pakitusią DNR metilinimą ir hormoninius sutrikimus.
Alkoholis taip pat veikia kaip tirpiklis, didinantis kitų kancerogenų absorbciją ląstelėse. Tyrimai rodo, kad nėra saugios ribos, net saikingas alkoholio vartojimas didina riziką.
IARC klasifikacija atspindi nuoseklias atvejo kontrolės, kohortos ir mechanistinių tyrimų, atliktų įvairiose pasaulio populiacijose, išvadas.
Karštieji gėrimai: Terminis sužalojimas ir vėžio rizika
Daugelyje epidemiologinių tyrimų nustatyta, kad labai karštų (>65 °C) gėrimų vartojimas yra susijęs su padidėjusia stemplės vėžio, ypač stemplės plokščialąstelinės karcinomos (ESCC), rizika. Šis ryšys siejamas su stemplės epitelio terminiu pažeidimu, kuris gali sukelti uždegimines reakcijas ir ląstelių pažeidimus, galinčius skatinti kancerogenezę.
2016 m. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) labai karštus gėrimus priskyrė „tikriausiai kancerogeniniams žmonėms” (2A grupė). Tyrimai didelės rizikos regionuose, įskaitant kai kurias Kinijos, Irano ir Pietų Amerikos dalis, kur arbata ar matė tradiciškai vartojama itin karštoje temperatūroje, rodo nuoseklias teigiamas sąsajas su sergamumu ESCC.
Atrodo, kad kancerogeninė rizika yra susijusi su temperatūra, o ne su pačiu gėrimu. Leidimas karštiems gėrimams prieš vartojimą atvėsti iki žemesnės nei 65 °C temperatūros gali gerokai sumažinti šį stemplės vėžio rizikos veiksnį.
Dietiniai gazuoti gėrimai: atskirti baimę nuo mokslinių faktų
Nepaisant plačiai paplitusio vartotojų susirūpinimo, moksliniai įrodymai dėl dietinių gazuotų gėrimų ir vėžio rizikos išlieka neįtikinami.
Dirbtiniai saldikliai, tokie kaip aspartamas, sukralozė ir sacharinas, buvo išsamiai toksikologiškai ištirti, o reguliavimo institucijos, įskaitant Maisto ir vaistų administraciją (FDA) ir Europos maisto saugos tarnybą (EFSA), nuolat patvirtina, kad jie yra saugūs, kai vartojami dabartiniais kiekiais.
2022 m. atlikus 107 tyrimų metaanalizę, nenustatyta statistiškai reikšmingo ryšio tarp aspartamo vartojimo ir žmonių sergamumo vėžiu.
Tačiau kai kurie stebėjimo tyrimai rodo galimą ryšį tarp gausaus dietinių gazuotų gėrimų vartojimo ir tam tikrų rūšių vėžio, ypač šlapimo pūslės ir šlapimo takų piktybinių navikų.
Šie prieštaringi rezultatai rodo, kad sudėtinga tirti gėrimų vartojimą atskirai nuo kitų gyvenimo būdo veiksnių.
Siūlomas galimo kancerogeniškumo mechanizmas yra susijęs su medžiagų apykaitos sutrikimais, o ne su tiesioginiu ląstelių pažeidimu, tačiau tai reikia papildomai patvirtinti atliekant kontroliuojamus perspektyvinius tyrimus.
Kava: Vėžio mitų apie rytinį puodelį paneigimas.
Istoriškai kavos vartojimas buvo tikrinamas dėl galimo kancerogeninio poveikio, tačiau šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad šie nuogąstavimai daugiausia kilo dėl ankstyvųjų epidemiologinių tyrimų metodologinių trūkumų.
Šiuolaikinės metaanalizės rodo, kad saikingas kavos vartojimas (750-1000 ml per dieną) neturi reikšmingo ryšio su vėžio išsivystymu ir gali turėti apsauginį poveikį nuo tam tikrų piktybinių navikų, įskaitant hepatocelulinę karcinomą ir storosios žarnos vėžį.
Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra 2016 m. perkvalifikavo kavą iš „galimai kancerogeninės” į „neklasifikuojamą kaip kancerogeninę”, pripažindama, kad nepakanka įrodymų, siejančių kavą su onkogeneze.
Kavoje esantys biologiškai aktyvūs junginiai, įskaitant chlorogenines rūgštis ir kavfestolį, pasižymi antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis, kurios galimai slopina kancerogenezę dėl DNR metilinimo moduliacijos ir prouždegiminių citokinų slopinimo.
Šie mechanizmai padeda paaiškinti kavos atvirkštinį ryšį su sergamumu vėžiu, pastebėtą atliekant perspektyvinius kohortinius tyrimus.
Vaisių sultys: Ginčas dėl cukraus kiekio
Nors kava kelia minimalią vėžio riziką ir gali būti naudinga apsaugai, vaisių sultys turi būti kritiškai išnagrinėtos per kitokią onkologinę prizmę. Ginčai kyla dėl didelio cukraus kiekio jose, ypač fruktozės, kuri metabolizuojasi kitaip nei gliukozė.
Tyrimai rodo, kad per didelis fruktozės vartojimas gali skatinti atsparumą insulinui ir kepenų lipogenezę, todėl gali susidaryti mikroaplinka, palanki kancerogenezei. Žurnale „American Journal of Clinical Nutrition” paskelbti tyrimai, įrodantys, kad kasdienis cukrumi saldintų gėrimų, įskaitant vaisių sultis, vartojimas susijęs su padidėjusia storosios žarnos vėžio rizika.
Perdirbant komercines vaisių sultis dažnai pašalinamos naudingosios skaidulinės medžiagos ir koncentruojamas cukrus. 240 ml obuolių sulčių porcijoje yra maždaug 24 g cukraus, palyginus su gazuotais gėrimais.
Svarbu tai, kad nesmulkintuose vaisiuose yra skaidulų, kurios mažina cukraus įsisavinimą, o tai rodo, kad, atsižvelgiant į vėžio riziką, jie yra maistingesni už skystus vaisius.
