Žmogaus smegenys yra nepaprastai jautrios tam tikriems cheminiams junginiams. Neurologai nustatė penkias medžiagas, turinčias išskirtinį priklausomybės potencialą: heroiną, metamfetaminą, kokainą, kreką ir nikotiną. Kiekviena medžiaga veikia per specifinius neurocheminius mechanizmus, sukeldama didelius smegenų funkcijos ir struktūros pokyčius. Šios medžiagos sistemingai sutrikdo įprastą atlygio grandinę, neuronų signalizaciją ir receptorių funkciją. Supratus tikslius jų veikimo mechanizmus, paaiškėja neurobiologinis priklausomybės pagrindas. Nerviniai keliai, kuriuos jie užvaldo, paaiškina, kodėl daugeliui vartotojų nepaprastai sunku nustoti vartoti narkotikus.
Heroinas: kaip šis opioidas užgrobia smegenų atlygio kelią
Kai heroinas patenka į kraują ir pereina hematoencefalinį barjerą, jis greitai virsta morfinu ir prisijungia prie μ-opioidinių receptorių visoje smegenų atlygio grandinėje. Šis prisijungimas sukelia dopamino išsiskyrimą, gerokai viršijantį natūralius stimulus, ir sukelia stiprią euforiją.
Ypač paveikiami nukleus accumbens, ventralinė tegmentinė sritis ir prefrontalinė žievė.
Daugkartinis heroino vartojimas sukelia neuroadaptacijas, kai smegenyse sumažėja endogeninių opioidų gamyba ir sumažėja receptorių jautrumas. Šie pokyčiai pasireiškia kaip tolerancija, todėl norint pasiekti panašų poveikį reikia didesnių dozių.
Nutraukus vartojimą, sutrikęs sistemos reguliavimas sukelia abstinencijos simptomus: pykinimą, raumenų skausmą, nerimą ir stiprų potraukį.
Ilgalaikis vartojimas sukelia struktūrinius ir funkcinius pokyčius prefrontalinėse srityse, atsakingose už sprendimų priėmimą ir impulsų kontrolę, todėl, nepaisant neigiamų pasekmių, toliau tęsiasi priklausomybės ciklas.
Metamfetaminas: Neurotoksinis poveikis dopamino sistemoms
Metamfetaminas: Neurotoksinis poveikis dopamino sistemoms
Skirtingai nuo opioidų, kurie pirmiausia aktyvina receptorių sistemas, metamfetaminas tiesiogiai trikdo dopamino transporterio (DAT) mechanizmą smegenyse. Šis psichostimuliatorius pakeičia normalią DAT funkciją, išstumdamas dopamino perteklių į sinapsines erdves ir kartu slopindamas jo atgalinį sugrąžinimą. Susidaręs dopamino potvynis sukelia stiprią euforiją ir hiperaktyvumą.
Lėtinis metamfetamino poveikis sukelia gilų neurotoksiškumą. Jis pažeidžia dopaminerginius terminalus per kelis mechanizmus: oksidacinį stresą dėl dopamino autooksidacijos, mitochondrijų disfunkciją ir eksitotoksiškumą.
Neurovaizdiniai tyrimai rodo, kad dopamino transporterių tankis smarkiai sumažėja – iki 50 % daug vartojantiems asmenims – ir tik iš dalies atsistato po ilgesnės abstinencijos.
Šie pokyčiai kliniškai pasireiškia kaip anhedonija, psichomotorinis sulėtėjimas ir kognityviniai sutrikimai. Nuolatiniai neuroplastiniai pokyčiai paaiškina, kodėl priklausomybę nuo metamfetamino tebėra itin sunku gydyti, o atkryčio dažnis kai kuriose populiacijose viršija 90 %.
Kokainas: Greita neurotransmiterių manipuliacija ir priklausomybė
Nors kokainas struktūriškai skiriasi nuo metamfetamino, jo stiprinamasis poveikis pasireiškia per panašius neurocheminius kelius, daugiausia nukreiptus į dopaminerginę sistemą ir pasižyminčius nepaprastu stiprumu.
Skirtingai nei metamfetamino dopamino išsiskyrimą didinantis mechanizmas, kokainas veikia kaip pakartotinio įsisavinimo inhibitorius, blokuojantis dopamino pernešėją (DAT) ir užkertantis kelią dopamino išsiskyrimui iš sinapsinių plyšių.
Dėl šio farmakologinio poveikio greitai padidėja sinapsinio dopamino koncentracija, sukeliama stipri euforija, kuri paprastai išnyksta per 30-60 minučių – kur kas trumpiau nei metamfetamino poveikis. Ši trumpa trukmė lemia priklausomybei nuo kokaino būdingą priverstinį pakartotinį dozavimą.
Be to, kokainas veikia serotoninergines ir noradrenergines sistemas ir taip prisideda prie jo psichostimuliuojančio poveikio.
Pakartotinis kokaino poveikis mažina D2 dopamino receptorių reguliaciją ir sukelia neuroadaptaciją atlygio grandinėse, ypač branduolio branduolyje ir prefrontalinėje žievėje, sukurdamas stiprius motyvacinius prisiminimus, kurie išlieka ilgai po vartojimo nutraukimo.
Kokainas: pagreitėjęs priklausomybės atsiradimas dėl pakitusio pristatymo
Krekas yra gerokai stipresnė kokaino hidrochlorido atmaina, visų pirma išsiskirianti pakitusia fizine forma ir vartojimo būdu. Šildant kristalinius „akmenis” susidaro garai, kurie įkvėpti pasiekia smegenis per 8-13 sekundžių, t. y. gerokai greičiau nei 3-5 minutes trunkantis miltelių pavidalo kokaino įkvėpimo kelias.
Šis pagreitintas pristatymo mechanizmas sustiprina dopamino užtvindymą, o euforijos pojūtis sutrumpėja iki 5-10 minučių. Smegenyse greitai pasiekiamas itin didelis dopamino kiekis, po kurio staigiai sumažėja, sukuria neurocheminę aplinką, palankią priverstiniam pakartotiniam dozavimui.
Tyrimai rodo, kad kreko farmakokinetinis profilis sukelia stipresnę D2 dopamino receptorių reguliaciją, palyginti su kokaino milteliais, o tai paaiškina didesnį priklausomybės potencialą. Be to, vartojant kreką apeinamas pirmojo apykaitos etapo metabolizmas, todėl didesnė aktyviojo junginio dalis patenka į nervinius taikinius ir sustiprina neuroadaptaciją bei abstinencijos sunkumą.
Nikotinas: subtilus, bet galingas neurologinis stiprintuvas
Nepaisant mažesnio intensyvumo, palyginti su neleistinomis medžiagomis, nikotinas dėl savo daugialypio poveikio smegenų chemijai yra vienas iš labiausiai priklausomybę sukeliančių neurologinių junginių.
Nikotinas jungiasi prie acetilcholino receptorių, sukeldamas dopamino išsiskyrimą nukleus accumbens ir kartu aktyvuodamas migdolinę ir prefrontalinę žievę.
Šis farmakologinis universalumas sukuria dvigubą pastiprinimo mechanizmą: saikingą, bet patikimą dopamininį atlygį kartu su kognityvinių funkcijų stiprinimu ir nerimo mažinimu.
Kadangi nikotino pusinės eliminacijos laikas yra maždaug 120 minučių, jį reikia vartoti pakartotinai, todėl nuolat stimuliuojant receptorius įsitvirtina nerviniai takai.
Medžiaga taip pat sureguliuoja nikotino acetilcholino receptorius, sukurdama neuroadaptyvią būseną, kai normali cholinerginė funkcija tampa priklausoma nuo egzogeninio nikotino.
Ši adaptyvi tolerancija pasireiškia abstinencijos simptomais praėjus kelioms valandoms po vartojimo nutraukimo ir verčia tęsti vartojimą, nepaisant to, kad suvokiamos pasekmės sveikatai.
