Penkios žolelių arbatos, kurių natūralūs junginiai padeda malšinti nerimą ir miego sutrikimus. Ramunėlėse esantis apigeninas jungiasi prie smegenų receptorių, skatindamas atsipalaidavimą. Levandų arbatos eteriniai aliejai sukelia parasimpatines reakcijas. Valerijono šaknis stiprina GABA aktyvumą ir ramina nervinį jaudrumą. Melisa slopina GABA skilimą ir kartu mažina kortizolio kiekį. Pasifloros pratęsia gilaus miego fazes dėl flavonoidų, kurie sąveikauja su GABA receptoriais. Senovės išmintis, slypinti už šių botaninių priemonių, atskleidžia švelnius, bet veiksmingus gamtos kelius į ramybę.
Ramunėlės: Švelnūs gamtos raminamieji vaistai
Žinomos dėl savo švelnaus obuolių aromato, ramunėlės jau šimtmečius naudojamos kaip natūrali priemonė nuo nerimo įvairiose gydymo tradicijose. Šioje žolėje yra apigenino, flavonoido, kuris jungiasi prie benzodiazepinų receptorių smegenyse ir skatina atsipalaidavimą be šalutinio raminamojo poveikio, būdingo farmaciniams preparatams.
Klinikiniais tyrimais patvirtintas ramunėlių veiksmingumas mažinant vidutinio sunkumo nerimo simptomus ir gerinant miego kokybę. Arbata geriausiai veikia, kai ruošiama kaip stiprus užpilas– 10-15 g džiovintų žiedų 10-15 minučių pakaitinama verdančiame vandenyje, kad vaistiniai junginiai visiškai išsiskirtų.
Siekiant didžiausios gydomosios naudos, žolininkai rekomenduoja gerti ramunėlių arbatą likus 30-45 minutėms iki miego – taip sukuriamas raminantis ritualas, kuris signalizuoja, kad organizmas ruošiasi poilsiui, o augalo junginiai švelniai nuramina nervų sistemą.
Levandų arbata: Aromaterapinė miego gerinimo priemonė
Nors ramunėlės ramina savo flavonoidų junginiais, levandų arbata dėl savo stiprių aromatinių savybių siūlo visai kitokį kelią į ramybę.
Lavandula angustifolia sudėtyje esantys eteriniai aliejai, ypač linalolis ir linalilacetatas, tiesiogiai veikia limbinę sistemą – smegenų emocinį centrą – ir skatina parasimpatinį atsipalaidavimą.
Tyrimais įrodyta, kad levandos geba moduliuoti GABA receptorius, panašiai kaip ir farmaciniai anksiolitikai, tačiau be priklausomybės rizikos.
Tinkamai paruošta (naudojant 3-4 g džiovintų pumpurų, mirkytų 5-7 minutes) levandų arbata veiksmingai perduoda šiuos junginius, išlaikydama švelnias gėlių natas, kurios lemia jos gydomąjį poveikį.
Kad nauda būtų didesnė, gydytojai rekomenduoja levandų arbatos vartojimą derinti su sąmoningu garų įkvėpimu, taip sukuriant dvejopą intervenciją, kuri padeda šalinti neurocheminį disbalansą ir su stresu susijusius mąstymo modelius.
Valerijono šaknis: Galinga natūrali miego pagalba
Iš žydinčio vaistinio valerijono (Valeriana officinalis) augalo gaunama valerijono šaknis yra bene stipriausia vaistažolė, padedanti užmigti tradicinėje farmakopėjoje. Jos raminamosios savybės atsiranda dėl junginių, kurie stiprina gama-aminosviesto rūgšties (GABA) aktyvumą smegenyse, veiksmingai mažina nervinį jaudrumą ir palengvina užmigimą.
Klinikiniai tyrimai rodo, kad valerijonas sutrumpina miego trukmę ir pagerina bendrą miego kokybę be rytinio mieguistumo, susijusio su farmacinėmis alternatyvomis. Norint pasiekti didžiausią veiksmingumą, specialistai rekomenduoja džiovintą šaknį 10-15 min. mirkyti karštame vandenyje, kad susidarytų ryškios žemės natos ir šiek tiek karti arbata.
Nors visuotinai pripažįstama, kad valerijonas yra saugus, jis gali sąveikauti su tam tikrais vaistais, ypač kitais raminamaisiais. Sergantieji kepenų ligomis arba nėščios moterys turėtų pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais prieš įtraukdami šią galingą augalinę priemonę į savo naktinį ritualą.
Melisa: Medetka: nuotaiką pakelianti raminamoji priemonė
Melisa: Medetka: nuotaiką pakelianti raminamoji priemonė
Vaistinė melisa (Melissa officinalis) yra švelnesnė alternatyva valerijono stiprumui, tačiau vis tiek reikšmingai malšina nerimą. Šiame citrinomis kvepiančiame mėtų šeimos naryje yra junginių, slopinančių GABA skilimą smegenyse ir skatinančių ramybę be raminamųjų.
Tyrimai rodo, kad dėl sąveikos su serotonino receptoriais ji mažina kortizolio kiekį ir gerina nuotaiką. Šios žolės anksiolitinės savybės išryškėja vartojant ją kaip arbatą, kurios poveikis paprastai pasireiškia per 30 minučių.
Tradiciškai nuo viduramžių vartojama „nervų ligoms” gydyti, tačiau šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad melisa gerina pažintines funkcijas ir mažina stresą. Dėl švelnaus citrusinių vaisių skonio melisa yra skanesnė už daugelį vaistinių augalų, todėl ją galima reguliariai vartoti prieš stresines situacijas arba prieš miegą, kad nurimtų lenktyniaujančios mintys.
Norint gauti geriausią naudą, šviežius arba džiovintus lapus mirkykite 5-7 minutes.
Pasifloros: nerimą mažinanti miegą skatinanti priemonė
Įmantriais violetiniais žiedais garsėjanti pasiflora (Passiflora incarnata) yra stiprus botaninis sąjungininkas nuo nerimo ir nemigos. Šiaurės Amerikos pietryčiuose augančiame vijoklyje yra flavonoidų ir alkaloidų, kurie sąveikauja su smegenyse esančiais GABA receptoriais ir sukelia švelnų raminamąjį poveikį be rytinio mieguistumo.
Tyrimai rodo, kad pasiflorų arbata didina GABA gamybą, mažina nervų aktyvumą ir ramina pernelyg aktyvų protą. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad ji prilygsta tam tikriems benzodiazepinams gydant generalizuotą nerimo sutrikimą, tačiau nesukelia priklausomybės pavojaus.
Kaip pagalbinė miego priemonė, pasiflora pailgina gilaus miego fazes ir sumažina naktinius prabudimus.
Kad gautumėte didžiausią gydomąją naudą, džiovintas pasifloras mirkykite 10 minučių ir vartokite 30-60 minučių prieš miegą. Šiek tiek žemiškas, žolės skonis dera su medumi arba citrina.
