Mūsų sveikata ir ilgaamžiškumas tiesiogiai priklauso nuo kokybiškos mitybos, kurioje baltymų šaltiniai užima ypatingą vietą. Nors dažnai girdime apie mėsos vartojimo ribojimą, svarbu pabrėžti, kad tinkamai parinktos mėsos rūšys ne tik nekenkia, bet ir gali reikšmingai prisidėti prie sveikatos stiprinimo. Mitybos tyrimų duomenys rodo, kad yra trys mėsos kategorijos, išsiskiriančios ypatinga maistine verte ir teigiamu poveikiu organizmo funkcijoms.
Paukštiena
Aukštos kokybės paukštiena užima pirmą vietą tarp sveikiausių mėsos rūšių. Jos išskirtinumas – optimalus baltymų ir riebalų santykis. Paukštienoje, ypač krūtinėlėje, gausu lengvai įsisavinamų baltymų, kurie būtini raumenų masės palaikymui ir atsinaujinimui – vienam svarbiausių ilgaamžiškumo veiksnių.
Moksliniai tyrimai patvirtina, kad paukštienoje esantys baltymai pasižymi puikia aminorūgščių sudėtimi, įskaitant visas nepakeičiamas aminorūgštis, kurių organizmas negali sintetinti savarankiškai. Reguliarus šių baltymų vartojimas padeda išlaikyti ląstelių struktūrą ir normalią audinių funkciją net vyresnio amžiaus žmonėms.
Paukštienoje gausu B grupės vitaminų, ypač niacino (B3), kuris dalyvauja šimtuose biocheminių reakcijų organizme ir yra būtinas energijos išlaisvinimui iš maisto. Taip pat joje yra seleno – galingą antioksidacinį poveikį turinčio mikroelemento, padedančio sulėtinti senėjimo procesus ląstelių lygmeniu.
Ilgalaikės stebėsenos tyrimai rodo, kad žmonių grupėse, kurios reguliariai vartoja paukštieną raudonos mėsos sąskaita, pastebimas mažesnis mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Ypač vertinga laisvai augintų paukščių mėsa, kurioje randama daugiau antioksidantų ir mažiau potencialiai žalingų medžiagų.
Elniena ir kita laukinių žvėrių mėsa
Laukinių žvėrių mėsa išsiskiria unikalia maistinių medžiagų kompozicija, kuri reikšmingai skiriasi nuo įprastų ūkiuose auginamų gyvūnų. Elniena, stirniena ir kita laukinių žvėrių mėsa pasižymi itin mažu riebalų kiekiu – jame riebalų gali būti net iki 5 kartų mažiau nei jautienoje, o esantys riebalai pasižymi vertingesniu riebalų rūgščių profiliu.
Laukinių žvėrių mėsoje randama žymiai daugiau omega-3 riebalų rūgščių ir konjuguotos linolo rūgšties (KLR), kurių priešuždegiminis poveikis įrodytas daugelyje mokslinių tyrimų. Šios medžiagos padeda mažinti sisteminį uždegimą – vieną pagrindinių veiksnių, spartinančių senėjimą ir degeneracinių ligų vystymąsi.
Elniena ir kita laukinė mėsa yra išskirtinis geležies, cinko ir vitamino B12 šaltinis. Šie mikroelementai būtini normaliai eritrocitų funkcijai, deguonies pernešimui ir neurologinių procesų palaikymui. Hemo geležis, randama laukinėje mėsoje, įsisavinama žymiai geriau nei augalinės kilmės maiste esanti geležis, o tai ypač svarbu su mažakraujyste susijusių būklių prevencijai.
Tyrimai rodo, kad tradicinių medžiotojų-rinkėjų bendruomenių, kurių racione dominuoja laukinių žvėrių mėsa, nariai pasižymi mažesniu lėtinių uždegiminių ligų paplitimu ir ilgesne sveiko gyvenimo trukme. Svarbu paminėti, kad tokia mėsa neturi antibiotikų, augimo hormonų ir kitų priedų, dažnai randamų ūkiuose auginamų gyvūnų mėsoje.
Triušiena
Trečioji ypač sveika mėsos rūšis – triušiena, kuri mitybos specialistų dažnai apibūdinama kaip viena vertingiausių baltymų šaltinių. Šios mėsos baltymų biologinė vertė labai aukšta – organizmas gali įsisavinti iki 90% baltymų, esančių triušienoje.
Triušiena pasižymi itin mažu riebalų kiekiu – jų joje gali būti vos 3-4%, o tai žymiai mažiau nei kitose mėsos rūšyse. Be to, joje yra mažai cholesterolio, kas ypač aktualu širdies ir kraujagyslių sveikatai. Triušienos energinė vertė santykinai nedidelė, todėl ji puikiai tinka svorio kontrolei, kartu užtikrinant pakankamą kokybišką baltymų kiekį.
Triušienoje taip pat gausu kalcio, fosforo ir kalio – mineralų, būtinų kaulų tvirtumui ir kraujospūdžio reguliavimui. Joje randama ir L-karnitino, aminorūgšties, dalyvaujančios riebalų metabolizme ir padedančios išlaikyti energijos lygį.
Moksliniai tyrimai rodo, kad dieta, kurioje raudoną mėsą bent iš dalies pakeičia triušiena, yra susijusi su geresne cholesterolio pusiausvyra ir mažesne aterosklerozės rizika. Triušiena taip pat pasižymi mažesniu purininių bazių kiekiu, todėl yra tinkamesnė žmonėms, turintiems polinkį į podagrą.
Triušienoje gausu niacino, piridoksino ir kobalamino – B grupės vitaminų, būtinų nervų sistemos funkcijai, ląstelių atsinaujinimui ir energijos gamybai. Šie vitaminai vaidina svarbų vaidmenį prevencijoje nuo neurodegeneracinių ligų, kurios dažnai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms.
Optimaliam sveikatos palaikymui rekomenduojama šias tris mėsos rūšis įtraukti į mitybą rotaciniu principu, derinant su gausia augalinių produktų įvairove. Svarbu atkreipti dėmesį į mėsos kokybę – pirmenybę teikti ekologiškiems, laisvai augintiems gyvūnams. Mėsos porcijos turėtų būti saikingos – apie 100-150 g per dieną, o gaminant verta rinktis sveikesnius paruošimo būdus: troškinti, kepti orkaitėje arba ant grotelių, vengiant aukštos temperatūros apdorojimo, dėl kurio gali susidaryti potencialiai kancerogeninės medžiagos.
Tinkamas šių mėsos rūšių vartojimas subalansuotoje mityboje gali tapti svarbiu veiksnių, padedančiu išsaugoti sveikatą ir prailginti aktyvų, pilnavertį gyvenimą.
