Tyrimai patvirtina, kad bent dvi valandas per savaitę praleidžiant natūralioje aplinkoje žymiai pagerėja psichinė ir fizinė sveikata. Tyrimai, kuriuose dalyvavo beveik 20 000 dalyvių, rodo, kad mažėja kraujospūdis, mažėja streso hormonų kiekis, stiprėja imuninė sistema, mažėja nerimo ir depresijos simptomų. Šis teigiamas poveikis pasireiškia nepriklausomai nuo demografinės padėties ar laiko kaupimo būdo. Net ir miesto gyventojai gali gauti šios naudos naudodami parkus, bendruomenės sodus ar kambarinius augalus. Dviejų valandų riba yra prieinamas tikslas tiems, kurie siekia įrodymais pagrįsto sveikatos pagerėjimo.
Gamtos dviejų valandų sveikatos stiprinimo mokslas
Remiantis naujausiais tyrimais, vos dvi valandos per savaitę, praleistos natūralioje aplinkoje, gali labai pagerinti psichinę ir fizinę sveikatą. Mokslininkai užfiksavo fiziologines reakcijas, kurios pasireiškia per kelias minutes po buvimo gamtoje, įskaitant sumažėjusį kraujospūdį, sumažėjusį streso hormonų kiekį ir pagerėjusią imuninės sistemos veiklą.
Žurnale „Scientific Reports” paskelbtame svarbiame tyrime išanalizuoti beveik 20 000 dalyvių duomenys ir nustatyta, kad dviejų valandų riba yra nuoseklus lūžio taškas, nuo kurio pasireiškia teigiamas poveikis sveikatai. Šie privalumai pasireiškė nepriklausomai nuo demografinių veiksnių ar nuo to, kaip laikas kaupiamas per savaitę.
Šio poveikio mechanizmai apima didesnį fizinį aktyvumą, naudingų mikrobų poveikį, neigiamą oro jonizaciją ir mažesnį aplinkos teršalų poveikį.
Be to, natūrali aplinka stimuliuoja parasimpatinės nervų sistemos veiklą – organizmo „poilsio ir virškinimo” režimą, kuris neutralizuoja lėtinį stresą ir skatina gijimo procesus.
Reguliaraus buvimo gamtoje nauda fizinei sveikatai
Reguliarus buvimas natūralioje aplinkoje duoda konkrečių ir išmatuojamų fizinės sveikatos pagerėjimų, be anksčiau aptartų bendrųjų privalumų.
Tyrimai atskleidė, kad nuolat būnantiems gamtoje sumažėja kraujospūdis, sumažėja kortizolio kiekis ir pagerėja imuninės sistemos veikla.
Tyrimai rodo, kad laikas, praleidžiamas natūralioje aplinkoje, gerina kvėpavimo takų sveikatą dėl geresnės oro kokybės, palyginti su miesto aplinka.
Fizinis pasivaikščiojimas miškuose ar parkuose gerina širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą, o natūrali saulės šviesa padeda palaikyti vitamino D kiekį, būtiną kaulų tvirtumui ir imuninės sistemos reguliavimui.
Reguliarus buvimas gamtoje siejamas su geresniu miegu, o tai lemia daugybę fizinei sveikatai naudingų veiksnių, įskaitant geresnę medžiagų apykaitą ir geresnį ląstelių atstatymą.
Be to, laikas, praleidžiamas žaliosiose erdvėse, susijęs su mažesniu uždegimo žymenų kiekiu, todėl gali sumažėti lėtinių ligų, įskaitant širdies ligas, diabetą ir tam tikrus vėžinius susirgimus, rizika.
Kaip laikas gamtoje gerina psichinę gerovę
Išsamūs tyrimai rodo, kad buvimas natūralioje aplinkoje labai pagerina įvairių gyventojų grupių psichikos sveikatos būklę.
Tyrimai nuolat rodo, kad buvimas žaliosiose erdvėse mažina streso hormonų, nerimo ir depresijos simptomų kiekį, gerina nuotaiką ir emocinį reguliavimą.
Natūralioje aplinkoje išmatuojamai sumažėja mąstymo ir neigiamų minčių, dažnai siejamų su psichikos sveikatos sutrikimais. Gamtos teikiamos juslės – vaizdai, garsai ir kvapai – suaktyvina parasimpatinės nervų sistemos reakcijas, kurios neutralizuoja fiziologinį lėtinio streso poveikį.
Net ir trumpi 20-30 minučių trukmės potyriai gamtoje gerokai sumažina kortizolio kiekį ir pagerina subjektyvią savijautą. Ši nauda ypač pasireiškia miesto gyventojams, patiriantiems protinį nuovargį ir dėmesio sutrikimus.
Įrodyta, kad reguliarus pasinėrimas į gamtą yra veiksminga papildoma intervencinė priemonė šalia tradicinių psichikos sveikatos gydymo metodų, taikomų įvairioms ligoms gydyti.
Prieinami būdai, kaip įtraukti gamtą į savo savaitės rutiną
Atsižvelgiant į tai, kad gamtos poveikis psichikos sveikatai yra naudingas, daugeliui žmonių kyla klausimas, kaip į įtemptas šiuolaikines dienotvarkes realiai integruoti laiko praleidimą gamtoje. Tyrimai rodo, kad net trumpalaikis bendravimas su natūralia aplinka duoda apčiuopiamos naudos.
Paprasta strategija – priimti darbo skambučius vaikščiojant po vietos parkus, suplanuoti rytinę kavą balkone su augalais vazonuose arba vieną savaitinę treniruotę patalpoje pakeisti treniruote lauke.
Miesto gyventojai gali lankytis bendruomenės soduose, ant žaliųjų stogų arba viešuosiuose kiemuose su augmenija. Per pietų pertraukas galima trumpai susipažinti su gamta netoliese esančiose žaliosiose erdvėse.
Šeimos gali susikurti savaitgalio ritualus, pavyzdžiui, sekmadienio popietę apsilankyti parke arba surengti gamtos medžioklę.
Netgi gamtos vaizdų stebėjimas pro langus ar kambariniai augalai duoda nedidelę naudą, kai prieiga į lauką yra ribota.
Kliūčių įveikimas: Ieškoti gamtos miesto aplinkoje.
Miestų aplinka dažnai kelia unikalių iššūkių gyventojams, norintiems nuolat bendrauti su gamta. Tačiau net ir tankiai apgyvendintuose miestuose yra galimybių pabūti gamtoje. Viešieji parkai, bendruomenių sodai ir miestų želdynai – tai prieinamos žaliosios erdvės, esančios pėsčiomis nuo daugelio rajonų.
Ant stogų esantys sodai ir vertikalios augalų sienos betonines konstrukcijas paverčia gyvomis ekosistemomis. Langų dėžės ir kambariniai augalai perkelia gamtą tiesiai į namus, suteikdami vizualinį palengvinimą ir pagerindami oro kokybę. Daugelyje miestų dabar kuriami „kišeniniai parkai” – nedidelės natūralios erdvės, įrengtos tuščiuose sklypuose.
Naudodamiesi ankstyvo ryto valandomis vietiniuose parkuose, galite patirti ramybę gamtoje, kol dar nesusidarė minios žmonių. Miestų gyventojai taip pat gali apsvarstyti galimybę prisijungti prie bendruomenės sodininkystės projektų arba savanoriauti atkuriant miestų miškus – taip kartu sukuriama daugiau žaliųjų erdvių ir puoselėjami socialiniai ryšiai.
Kokybė ir kiekybė: Kokybė ir kiekybė: kaip maksimaliai išnaudoti žaliąjį laiką.
Dalyvavimo gamtoje veiksmingumas dažnai yra svarbesnis už trukmę. Tyrimai rodo, kad sąmoninga sąveika su gamtine aplinka duoda daugiau naudos nei pasyvus poveikis. Atrodo, kad veikla, skatinanti įvairius pojūčius, pavyzdžiui, maudymasis miške, sodininkystė ar laukinių gyvūnų stebėjimas, padeda veiksmingiau atkurti psichologinę būklę nei tiesiog fizinis buvimas žaliosiose erdvėse.
Gamtinės aplinkos kokybė taip pat turi įtakos rezultatams. Biologinės įvairovės turtinga aplinka su įvairia augmenija, vandens telkiniais ir minimaliu žmogaus trikdymu paprastai sukelia daugiau teigiamų reakcijų. Tyrimai rodo, kad aplinka, kuri suvokiama kaip „laukinė”, dažnai labiau sumažina stresą, palyginti su sutvarkytais parkais.
Nors rekomenduojama dviejų valandų per savaitę riba ir toliau išlieka svarbi, šį laiką paskirstant keliems dėmesingiems užsiėmimams galima optimizuoti naudą.
Netgi trumpi, bet sąmoningi potyriai,pavyzdžiui, atidus augalų detalių tyrinėjimas arba dėmesingas gamtos garsų klausymasis, gali reikšmingai pagerinti sveikatą.
Sezoninės strategijos ryšiui su gamta palaikyti ištisus metus
Daugeliui žmonių, siekiančių naudos sveikatai ištisus metus, yra didelis iššūkis išlaikyti nuoseklų lankymąsi gamtoje keičiantis metų laikams. Tyrimai rodo, kad, norint nuolat bendrauti su gamta, būtina pritaikyti strategijas prie sezoninių sąlygų.
Žiemos mėnesiais reikia trumpai, maksimaliai išnaudoti saulės šviesą, tinkamai dėvėti drabužius ir vertinti unikalias sezonines ypatybes, pavyzdžiui, šaltį ir žiemos laukinius gyvūnus.
Pavasarį galima stebėti ekologinį atsinaujinimą užsiimant tokia veikla kaip paukščių stebėjimas ir sodininkystė.
Vasarą galima keliauti anksti ryte arba vakare, kad išvengtumėte didelio karščio ir kartu susipažintumėte su gausia biologine įvairove.
Rudenį yra idealios sąlygos ilgesniems žygiams tarp spalvingų lapų ir migracijos dėsningumų.
Esant nepalankioms oro sąlygoms, gamta gali būti stebima prie lango, kambariniai augalai, dokumentiniai filmai apie gamtą ir virtualios miško maudynės– taip užtikrinamas jutiminis ryšys, kai galimybės patekti į lauką yra ribotos.
