Ankstyvieji vėžio požymiai vyrams yra nuolatinis nuovargis, nereaguojantis į poilsį, nepaaiškinamas svorio kritimas, viršijantis 1 kg per šešis mėnesius, šlapinimosi pokyčiai, įtartini sėklidžių ar kaklo dariniai, lėtinis kosulys ar šleikštulys, trunkantis ilgiau nei 3 savaites, besiformuojantys odos pažeidimai, naktinis prakaitavimas, karščiavimas >38 °C, besikeičiantys galvos skausmai ir limfadenopatija >2.5 cm, besitęsianti >4 savaites. Konstituciniai simptomai, lydimi hematurijos, melenos ar hemoptizės, verčia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tolesnė simptomų analizė atskleidžia kritinius intervencijos terminus.
Nuolatinis nuovargis, kurio neveikia poilsis
Nors nuovargis yra dažnas daugelio ligų simptomas, nuolatinis nuovargis, nereaguojantis į pakankamą poilsį, vyrams kelia didesnį klinikinį įtarimą dėl piktybinio naviko.
Šis pasireiškimas dažnai susijęs su sisteminiais vėžiniais susirgimais, ypač leukemija, limfoma ir storosios žarnos karcinoma.
Patofiziologija susijusi su uždegiminėmis citokinų kaskadomis ir medžiagų apykaitos pokyčiais, kuriuos sukelia navikiniai procesai. Su piktybiniais navikais susijęs nuovargis paprastai pasireiškia kartu su tokiais simptomais kaip nevalingas svorio kritimas, naktinis prakaitavimas ir pablogėjusi darbingumo būklė.
Vėžio sukeltą nuovargį gydytojai turėtų atskirti nuo depresijos, hipotirozės ir miego sutrikimų, atlikdami išsamų vertinimą.
Laboratorinis įvertinimas turėtų apimti išsamų kraujo tyrimą, išsamią medžiagų apykaitos lentelę ir amžių atitinkančią vėžio patikrą.
Nuovargis, išliekantis ilgiau nei dvi savaites, nepaisant gyvenimo būdo pakeitimų, reikalauja skubaus medicininio įvertinimo, nes ankstyva diagnozė labai pagerina gydymo rezultatus ir bendrą išgyvenamumą.
Nepaaiškinamas svorio kritimas nekeičiant dietos
Nepaaiškinamas svorio netekimas, viršijantis 2,3 kg kūno svorio per šešis mėnesius, nekeičiant dietos, yra svarbus klinikinis atvejis, dėl kurio būtina nuodugniai įvertinti, ar pacientai vyrai neserga piktybiniais navikais.
Šis reiškinys atsiranda tada, kai kalorijų sąnaudos viršija suvartojimą dėl naviko sukeltų medžiagų apykaitos pokyčių ir uždegiminių citokinų gamybos.
Virškinimo trakto, kasos, plaučių ir hematologiniai piktybiniai navikai dažnai pasireiškia svorio kritimu. Tyrimai rodo, kad iki 40 % vėžiu sergančių pacientų diagnozės nustatymo metu patiria kacheksiją.
Patofiziologija susijusi su padidėjusia proteolize, lipolize ir medžiagų apykaitos neefektyvumu, kurį sukelia naviko išskiriami veiksniai, tokie kaip TNF-alfa ir IL-6.
Gydytojai turėtų ištirti netyčinį svorio kritimą, atlikdami išsamius laboratorinius tyrimus, įskaitant išsamų kraujo tyrimą, medžiagų apykaitos tyrimą, šlapimo tyrimą ir atitinkamus pagal amžių vėžio tyrimus.
Ankstyvas nustatymas turi reikšmingos įtakos nustatytų piktybinių navikų gydymo veiksmingumui ir mirtingumo rezultatams.
Šlapinimosi funkcijos ar tualeto įpročių pokyčiai
Šlapinimosi įpročių ar tuštinimosi funkcijos pokyčiai dažnai yra labai svarbūs ankstyvieji urologinių, storosios žarnos ar metastazinių piktybinių navikų požymiai vyrams. Klinikinio tyrimo reikalaujantys simptomai: dizurija, hematurija, šlapinimosi dažnumas, dvejonės ar noktiurija – ypač vyresniems nei 50 metų vyrams.
Šie požymiai gali rodyti ankstyvosios stadijos prostatos navikus.
Kartu pasireiškiantys virškinamojo trakto pokyčiai, tokie kaip nuolatinis vidurių užkietėjimas, viduriavimas, išmatų susiaurėjimas ar hematochezija, rodo galimą storosios žarnos karcinomą.
Epidemiologiniai duomenys rodo, kad 60 % vyrų, sergančių lokalizuotu prostatos vėžiu, iki diagnozės nustatymo patiria šlapinimosi simptomų, o 40 % pacientų, sergančių storosios žarnos vėžiu, kaip pirminį nusiskundimą nurodo pakitusius žarnyno įpročius.
Skubus šių simptomų medicininis įvertinimas leidžia laiku įsikišti ir daro didelę įtaką penkerių metų išgyvenamumo rodikliams, kurie sumažėja nuo 98 %, kai liga lokalizuota, iki 30 %, kai prostatos piktybiniai navikai metastazuoja.
Įtarimą keliantys gumbai, ypač sėklidėse arba kakle
Be šlapimo ir žarnyno pokyčių, įtartini gumbai yra svarbūs fiziniai žymenys, kuriuos reikia nedelsiant ištirti pacientams vyrams.
Sėklidžių mazgelius reikia ypač atidžiai ištirti, nes sėklidžių vėžiu dažniausiai suserga 15-35 metų vyrai. Atliekant savikontrolę aptinkami neskausmingi, tvirti dariniai, kurie neperšviečiami. Esant bet kokiai apčiuopiamai anomalijai, reikia skubiai atlikti ultragarsinį tyrimą.
Kaklo limfadenopatija, kurios skersmuo viršija 2,5 cm arba kuri tęsiasi ilgiau nei 2-4 savaites, turi būti vertinama dėl metastazinės ligos ar limfomos. Virš raktikaulio esančių mazgų piktybiškumo koreliacija ypač didelė (90 % >40 metų pacientams).
Papildomos nerimą keliančios savybės: kieta konsistencija, prisitvirtinimas prie aplinkinių audinių ir uždegiminių simptomų nebuvimas.
Penkerių metų sėklidžių vėžio išgyvenamumo rodiklis viršija 95 %, kai jis nustatomas anksti, todėl klinikinėje praktikoje labai svarbu mokyti kruopštaus savityros būdo ir pabrėžti, kad laiku kreipiamasi į gydytoją dėl bet kokių aptiktų anomalijų.
Lėtinis kosulys arba šleikštulys, kuris nepraeina
Nuolatiniai kvėpavimo takų simptomai, besitęsiantys ilgiau nei tris savaites, yra svarbūs įspėjamieji požymiai dėl galimų kvėpavimo takų piktybinių navikų.
Lėtinis kosulys, ypač rūkantiems ar buvusiems rūkaliams, gali rodyti gerklų, plaučių ar skydliaukės karcinomą. Jei kosulys tęsiasi ilgiau nei 21 dieną, būtina atlikti otolaringologinį įvertinimą, kad būtų atmesti gomurio pažeidimai.
Tyrimai rodo, kad 2 % vyresnių nei 50 metų vyrų lėtinio kosulio atvejų yra susiję su bronchogenine karcinoma. Susiję simptomai, kuriuos reikia nedelsiant ištirti, yra hemoptzė, dusulys ir nepaaiškinamas svorio kritimas.
Balso pokyčiai, įskaitant sumažėjusią balso projekciją, pakitusį balso aukštį ar balso nuovargį, gali reikšti ankstyvą gerklų neoplaziją.
Diagnostinis protokolas paprastai apima laringoskopiją, bronchoskopiją ir skerspjūvio vaizdinimą.
Kai yra didelės rizikos veiksnių, nereikėtų atidėlioti tyrimų dėl įprastų etiologijų (GERL, lašėjimas po nosies).
Nuolatinis skausmas, neturintis aiškios priežasties
Nepaaiškinami skausmo sindromai yra dar vienas svarbus įspėjamasis mechanizmas dėl galimų vyrų piktybinių navikų. Nuolatinis skausmas, trunkantis ilgiau nei tris savaites, reikalauja klinikinio įvertinimo, ypač jei nėra nustatomos traumos ar mechaninės kilmės.
Kaulų skausmas, ypač naktinis, gali rodyti metastazinę ligą arba pirminį kaulų piktybinį naviką. Gilus, visceralinis pilvo ar dubens skausmas susijęs su galimais virškinamojo trakto, kasos ar urologiniais navikais.
Tyrimai rodo, kad maždaug 30-50 proc. vėžiu sergančių pacientų skausmas yra pirminis simptomas. Neuropatinės savybės– deginimo, elektros pojūčiai – gali rodyti naviko infiltraciją į nervines struktūras.
Skausmo pobūdis turi diagnostinę reikšmę: nuolatinis ar periodinis, pozicinis ar nepozicinis. Skausmas, kuris pažadina pacientus iš miego arba nereaguoja į įprastinius analgetikus, kelia onkologinių įtarimų.
Norint anksti nustatyti naviką, būtina skubiai nukreipti nuodugniam įvertinimui, įskaitant atitinkamus vaizdinius ir laboratorinius tyrimus.
Apsunkintas rijimas arba nuolatinės virškinimo problemos
Disfagija ir lėtiniai virškinimo trakto sutrikimai yra svarbūs įspėjamieji įvairių vyrų piktybinių navikų indikatoriai. Nuolatiniai rijimo sunkumai gali rodyti stemplės, gerklės ar skrandžio vėžį, ypač jei kartu mažėja svoris ar atpylinėjama maistu. Tyrimai rodo, kad disfagija pasireiškia maždaug 80 % stemplės vėžio atvejų iki diagnozės nustatymo.
Nuolatiniai virškinimo sutrikimai, įskaitant nuolatinį rėmenį, pilvo skausmą, pakitusius tuštinimosi įpročius ar nepaaiškinamą pykinimą, reikalauja klinikinio įvertinimo, jei jie trunka ilgiau nei dvi savaites. Šie simptomai dažniausiai būna susiję su storosios žarnos, kasos ar skrandžio vėžiu.
Svarbu tai, kad vyrai tokius simptomus dažnai priskiria gerybinėms ligoms, pavyzdžiui, rūgšties refliuksui ar dirgliosios žarnos sindromui, ir taip vilkina gyvybiškai svarbias diagnostines procedūras.
Klinikinėse gairėse rekomenduojama atlikti endoskopinį įvertinimą vyresniems nei 45 kg vyrams, kuriems pasireiškia naujai atsiradusi disfagija arba nuolatiniai virškinamojo trakto simptomai, ypač kai įprastinis gydymas yra neveiksmingas arba kai simptomai pasireiškia kartu su anemija ar slaptu kraujavimu.
Neįprastas kraujavimas ar išskyros
Kelių formų neįprastas kraujavimas ar išskyros yra kritiniai įspėjamieji požymiai, dėl kurių vyrams būtina nedelsiant atlikti medicininį įvertinimą.
Hematurija (kraujas šlapime), hemoptizė (kraujas skrepliuose) ir hematochezija (kraujavimas iš tiesiosios žarnos) gali reikšti atitinkamai urologinį, plaučių arba storosios žarnos piktybinį naviką. Nepaaiškinamos varpos išskyros, ypač kai jas lydi skausmas ar pažeidimai, verčia atlikti tyrimą dėl galimo šlapimo ir lyties organų vėžio.
Pastebėtina, kad melena (juodos, deguto spalvos išmatos) rodo kraujavimą iš viršutinės virškinamojo trakto dalies, kuris gali būti susijęs su skrandžio ar stemplės karcinomomis.
Dažnas arba sunkiai kontroliuojamas kraujavimas iš nosies retais atvejais gali rodyti nosiaryklės navikus. Šių simptomų klinikinė reikšmė didėja su amžiumi, vėžio anamneze šeimoje ir kancerogenų poveikiu.
Skubus diagnostinis įvertinimas atliekant endoskopiją, cistoskopiją ar vaizdinius tyrimus yra būtinas, kad būtų laiku imtasi veiksmų ir pagerėtų prognozė.
Odos pokyčiai, įskaitant naujus apgamus arba besiformuojančius pakitimus
Odos požymiai vyrams dažnai yra matomi piktybinių navikų požymiai. Odos pokyčiai, ypač besiformuojantys pigmentiniai pakitimai, reikalauja nuodugnaus klinikinio įvertinimo.
ABCDE kriterijai tebėra vertingi diagnostiniai parametrai: Asimetrija, Krašto nelygumai, Spalvų įvairovė, Skersmuo >1,5 cm ir Evoliucija laikui bėgant.
Vyrai turėtų stebėti, ar neatsiranda naujų pažeidimų, kuriems būdingas spartus augimas, negyjančių išopėjimų arba anksčiau atsiradusių apgamų pokyčių. Aktininės keratozės– šiurkščios, pleiskanojančios dėmės saulės veikiamose vietose – gali būti plokščialąstelinės karcinomos pirmtakai.
Be to, kietos, mėsos spalvos arba perlamutrinės papulės su centrine išopėjimu gali rodyti bazalinių ląstelių karcinomą, o violetinės plokštelės arba mazgeliai gali rodyti Kapoši sarkomą, ypač susilpnėjusio imuniteto asmenims.
Būtina reguliari dermatologinė priežiūra, ypač vyrams, turintiems daugybinių apgamų, šviesią veido spalvą arba patyrusiems didelį ultravioletinių spindulių poveikį.
Naktinis prakaitavimas ir nepaaiškinamas karščiavimas
Nors į nuolatinį naktinį prakaitavimą ir nepaaiškinamą karščiavimą dažnai nekreipiama dėmesio kaip į nespecifinius simptomus, vyrams jie gali rodyti piktybinius navikus, ypač limfomas ir leukemijas.
Šie konstituciniai simptomai, mediciniškai vadinami B simptomais, dažnai pasireiškia, kai piktybinės ląstelės išskiria pirogeninius citokinus, kurie sutrikdo termoreguliacijos mechanizmus.
Reikia nuodugniai ištirti naktinę diaforezę, pakankamai stiprią, kad reikėtų keisti patalynę, ir nepaaiškinamą karščiavimą, viršijantį 38 °C.
Laiko dėsningumai yra diagnostiškai reikšmingi – cikliški karščiavimai (Pel-Ebšteino dėsningumas) rodo Hodžkino limfomą, o pastovūs nedideli karščiavimai gali rodyti metastazinę ligą.
Papildomi nerimą keliantys požymiai: kartu per šešis mėnesius sumažėjęs svoris, viršijantis 4,5 kg pradinio svorio, ir sisteminiai simptomai, atsparūs antimikrobiniam gydymui.
Jei šie simptomai išlieka ilgiau nei dvi savaites, būtina skubiai atlikti hematologinį įvertinimą, įskaitant išsamų kraujo tyrimą, periferinio tepinėlio tyrimą ir galbūt kaulų čiulpų ar limfmazgių biopsiją.
Nuolatiniai galvos skausmai, kurių pobūdis ar stiprumas kinta
Nuolatiniai galvos skausmai, kurių pobūdis keičiasi arba stiprumas didėja, yra svarbus neurologinis įspėjamasis požymis, galintis rodyti intrakranijinius navikus vyrams.
Nors galvos skausmai yra dažni, galvos skausmai, susiję su smegenų navikais, paprastai pasižymi išskirtinėmis savybėmis: jie sustiprėja pabudus arba atliekant Valsalvos manevrus, be to, juos gali lydėti neurologiniai sutrikimai.
Epidemiologiniai duomenys rodo, kad galvos skausmai pasireiškia maždaug 50 % pacientų, sergančių smegenų piktybiniais navikais.
Ypač glioblastomos ir meningiomos dažnai pasireiškia progresuojančiu galvos skausmu dar iki diagnozės nustatymo.
Atliekant klinikinį vertinimą reikėtų įvertinti, ar kartu nepasireiškia tokie simptomai kaip regos sutrikimai, kognityviniai pokyčiai ar naujai prasidėję traukuliai.
Rytinis vėmimas be pykinimo rodo padidėjusį intrakranijinį spaudimą, todėl būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Vyrams, patiriantiems nesiliaujantį galvos skausmą, atsparų analgetikams, ypač tiems, kuriems galvos skausmas prasideda po 50 metų, reikėtų atlikti neurologinį tyrimą, kad būtų galima atmesti navikinę etiologiją.
Padidėję limfmazgiai, kurie nesugrįžta į normalų dydį
Limfadenopatija, kuri išlieka ilgiau nei 2-4 savaites ir nesumažėja, pateisina klinikinį tyrimą kaip galimas hematologinių piktybinių navikų ar metastazinės ligos indikatorius vyrams.
Daugiau kaip 2,5 cm skersmens mazgai, ypač viršraktikaulinėje, kaklo ir kirkšnies srityse, kelia susirūpinimą. Limfoma, leukemija ir metastazavusios karcinomos dažniausiai pasireiškia pažeidžiant mazgus.
Fiziniai požymiai, įskaitant kietumą, prisitvirtinimą prie aplinkinių audinių ir jautrumo nebuvimą, dar labiau padidina įtarimą dėl piktybiškumo ir infekcinės etiologijos.
Kartu pasireiškiantys konstituciniai simptomai– naktinis prakaitavimas, nepaaiškinamas svorio kritimas ir karščiavimas – gerokai padidina išankstinę navikinių procesų tikimybę.
Diagnostinis įvertinimas paprastai apima išsamų kraujo tyrimą, išsamią medžiagų apykaitos analizę ir vaizdinius tyrimus, o galutinei diagnozei nustatyti reikalinga ekscizinė biopsija histopatologiniam tyrimui.
Vyrai dažnai praeinančią limfadenopatiją priskiria savaime išsivysčiusioms ligoms, todėl liga diagnozuojama pavėluotai ir yra pažengusi.
