Pirkdami žaislą, dažnas tėvas vadovaujasi širdimi – galvoja apie vaikystės prisiminimus, seka, ką perka kiti, arba renkasi pagal ryškiausią pakuotę lentynoje. Tačiau kai kalbame apie vaiką, turintį autizmo spektro sutrikimą, įprastos taisyklės dažnai neveikia. Žaislas, kuris vienam vaikui sukelia džiaugsmą, kitam gali tapti šaltiniu nerimo, triukšmo ar net panikos.
Štai kas dažniausiai nutinka, kai pamirštame įsigilinti į vaiko poreikius.
Renkamasi pagal amžiaus žymą, o ne vaiko gebėjimus
Vaiko amžius parašytas ant dėžutės – bet jis nieko nesako apie paties vaiko pojūčius ar pažintinius įgūdžius. Dažnai autistiški vaikai vienose srityse vystosi greičiau, kitose lėčiau. Tad pasirinkus per sudėtingą ar per vaikišką žaislą, jis tiesiog liks lentynoje.
Vienas tėtis pasakojo, kad jo septynerių sūnus niekada nežaidė su žaidimu, kurį „turėjo suprasti“ pagal amžiaus žymą – bet vos gavo sensorinę dėlionę su minkštais paviršiais, ją glostė kiekvieną vakarą prieš miegą.
Žaislas triukšmingas, mirksintis ar per daug stimuliuojantis
Kuo daugiau garsų ir šviesų – tuo geriau? Tik ne vaikams, kurie jautrūs sensorinei informacijai. Mirgėjimas, pypsėjimas ar net tam tikras tekstūros jausmas gali sukelti emocinį diskomfortą arba išprovokuoti stiprią reakciją.
Tokie žaislai gali būti iškart atmetami arba net sukelti ilgalaikį susierzinimą, kurio priežasties niekas nesupranta. Kartais užtenka vos vieno skambesio, kad žaislas taptų baimės objektu.
Kokybiškų lavinamųjų žaislų galite įsigyti Eduko.lt svetainėje.
Pirkimas „kad išmoktų“
Žaislai nėra terapinės priemonės. Kai kurie tėvai perka žaislus su viltimi „pagerinti“ kalbą, dėmesį, reakciją. Nors žaidimas tikrai gali padėti mokytis, kai jis verčiamas į prievartą – atneša priešingą rezultatą. Vaikas užsisklendžia, žaislas atmetamas.
Būtina leisti vaikui žaisti savaip, nes toks žaidimas dažnai yra vienintelis būdas išreikšti save.
Nėra struktūros arba per daug taisyklių
Autistiški vaikai neretai mėgsta aiškias ribas ir struktūrą. Todėl žaislai su per daug scenarijų ar neaiškiomis taisyklėmis gali kelti frustraciją. Jei nėra aiškaus pradžios, pabaigos arba žingsnių, vaikas nesupranta, kaip „elgtis su tuo daiktu“.
Kai viena mama nupirko „laisvo žaidimo“ rinkinį, jos dukra tik sėdėjo ir žiūrėjo į dėžę. O paprastas stumdomas traukinukas – tapo mėgstamiausiu daiktu metų laikotarpiui.
Taip pat gali būti aktualu: lauko žaislai vaikams
Skubama be vaiko įsitraukimo
Nupirkti „staigmeną“ gražu, bet vaikui, kuris mėgsta rutiną ir konkretumą – toks netikėtumas gali būti kaip trukdis, o ne džiaugsmas. Įtraukimas į pasirinkimą arba bent jau stebėjimas, ką vaikas mėgsta žiūrėdamas į ekraną, padeda suprasti, kas jam įdomu.
Kai kurie tėvai sako, kad leidus vaikui „išsirinkti“ iš kelių variantų, atsirado tikra meilė vienam žaislui, o kiti tiesiog gulėjo nepaliesti.
Nepaisoma vaiko specialių pomėgių
Jeigu vaikas domisi vamzdžiais, simboliais ar konkretomis spalvomis – nereikia to ignoruoti. Toks domėjimasis gali atrodyti keistas suaugusiam, bet vaikui jis – kaip raktas į saugų pasaulį. Pritaikius žaislą pagal šį pomėgį, atsiranda ryšys, kurio anksčiau nepavyko sukurti.
Žaislas per sudėtingas arba reikalauja daug veiksnių vienu metu
Kai žaislas reikalauja vienu metu stebėti, pasukti, paspausti, laikyti – vaikui, kuris greitai pavargsta nuo daug informacijos, tai tampa ne žaidimu, o darbu. Paprastesni, vienos funkcijos žaislai dažnai leidžia vaikui atsipalaiduoti ir mėgautis veikla.
Ignoruojami sensoriniai poreikiai
Kai kurie vaikai mėgsta spausti, kiti – sukioti, treti – glostyti. Žaislai, kurie atitinka šiuos poreikius, tampa kasdienio saugumo dalimi. Nepastebėjus, koks prisilietimas ramina, lengva praleisti progą padovanoti žaislą, kuris taps geriausiu draugu.
Žaislas išrinktas tik dėl dizaino ar prekės ženklo
Gražus nereiškia tinkamas. Kartais tėvai pasikliauna reklama ar populiarumu, bet pamiršta, kad žaislas turi „kalbėti“ vaikui – atitikti tai, kas jam malonu ar įdomu. Net paprasta spalvota sraigė gali būti vertingesnė nei brangus robotas. Geras pavyzdys – Montessori priemonės yra visiška priešingybė dauguma komercinių žaislų, verta išbandyti.
Nepaliekama vietos kūrybai
Autistiški vaikai dažnai stebina netikėtais sprendimais – iš dviejų detalių sukuria visiškai naują prasmę. Todėl verta duoti jiems priemonių, kurios skatina sava veikla – ne nurodinėja, ką daryti. Kartais toks žaislas tampa pirmu tiltu į kontaktą, kai žodžių dar trūksta.
Svarbiausia? Pažinti savo vaiką. Ne rinka, ne taisyklės, ne aplinkiniai – o jo pasaulį. Tada žaislas tampa ne tik daiktu, o priemone augti, suprasti ir jaustis saugiai.
