Svetainės medis Klauskite Neįgaliems Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras

Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centras

LtIEng
Apie mus |Struktūra ir kontaktai |Teisinė informacija |Veiklos sritys |Administracinė informacija |Kaip mus rasti |Klauskite
tarp

 

 

 

Su mumis galima susisiekti:

Mob. tel. 8 650 80324
El. paštu smlpc@hi.lt

 

 

Aplinkos sveikata
Europos aplinkos ir sveikatos procesas
Aplinkos oras
Būstas
Klimatas ir sveikata
Maudyklos
Transportas, sveikata ir aplinka
Vandens ir sveikatos protokolas
Neinfekcinių ligų profilaktika
Ligų profilaktika
Sveikatos stiprinimo programa, skirta ŠKL ir CD profilaktikai
Sužalojimų prevencija
Aplinkos ir sveikatos rodikliai
Mityba ir fizinis aktyvumas
Mityba
Rekomenduojami perspektyviniai valgiaraščiai
Maisto sauga
Mitybos duomenų bazė
Maisto produktų cheminės sudėties duomenų bankas
Maisto produktų sudėties stebėsena
Europos maisto saugos tarnyba (EFSA)
Codex Alimentarius komisija (CAC)
Fizinis aktyvumas
Žindymo skatinimo komitetas
Sveikatos mokymas
Renginiai
Patarimai
Patirties sklaida
„Kaip dirba kiti“– BST geroji patirtis
Ugdymo ir mokymo ataskaitos
Vaikų sveikatos stiprinimas
Aktyvi mokykla
Edukaciniai filmukai sveikatos stiprinimo temomis
Informaciniai socialinės reklamos filmukai 5-12 klasių mokiniams
Sveikatos priežiūra ugdymo įstaigose
Sveikatą stiprinanti mokykla
Geroji praktika
Visuomenės sveikatos stiprinimo geroji praktika
Visuomenės sveikatos stiprinimo gerųjų praktikų portalai
Naujienos
Aktualijos
Nuotraukų galerija
Radijo laidos
Pranešimai žiniasklaidai
Paslaugos
Privalomasis mokymas
Registracija į nuotolinius privalomojo higienos mokymo kursus ir (ar) atestaciją
Paslaugos
Programos ir projektai
Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiami projektai
Tarptautiniai projektai
Valstybinės programos
Renginiai
Būsimi renginiai
Įvykę renginiai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ligų profilaktika
Lėtine obstrukcine plaučių liga serga vis daugiau pasaulio žmonių 2014.11.17

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad lapkričio 16 d. pasaulyje minima lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (toliau – LOPL) diena. Ji pradėta minėti 2002 metais.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, LOPL visame pasaulyje serga apie 210 milijonų žmonių. Numatoma, kad artimiausiu metu LOPL toliau plis ir mirtingumas nuo šios ligos didės. Europoje LOPL paplitimas yra 4–6 proc., o Lietuvoje, epidemiologinių tyrimų duomenimis, serga apie 3 proc. suaugusių gyventojų. Ypač daug šia liga serga vyresnio amžiaus vyrai – iki 10 proc. Taigi, visuomenei tenka reikšminga ir toliau didėjanti ekonominė ir socialinė sergamumo šia liga našta.

Apskaičiuota, kad LOPL užima dvyliktą vietą tarp dažniausių pasaulio ligų. Palyginti su visomis „didžiausiomis ligomis“, LOPL lemiama sveikatos našta didėja sparčiausiai. Manoma, kad pasaulyje iki 2030 metų mirštamumas nuo jų padvigubės ir sudarys daugiau kaip 5,6 milijono mirčių.

LOPL apibūdinimas ir epidemiologija
LOPL – tai patologinė būklė, kuri pasireiškia kvėpavimo takų obstrukcija (susiaurėjimu, užsikimšimu). Kvėpavimo takų obstrukcija paprastai progresuoja ir yra susijusi su neįprastu uždegiminiu plaučių atsaku į įkvepiamas kenksmingas daleles arba dujas, pirmiausia į ilgalaikį rūkymą. Kvėpavimo takų uždegimas – pagrindinė LOPL patogenezės grandis. LOPL pažeidžia kvėpavimo takus bei plaučius, bei sukelia kitokių reikšmingų sisteminių viso organizmo sutrikimų.
LOPL yra sudėtinga polietiologinė liga. Pagrindiniu jos rizikos veiksniu laikomas rūkymas, tačiau LOPL išsivysto ir nerūkantiems. Skirtingiems asmenims rūkymas sukelia skirtingus pokyčius plaučiuose. Be to, LOPL būdingi skirtingi sindromų deriniai, o ligos požymiai kartais pasireiškia ir sergantiems kitomis ligomis. Todėl LOPL yra artimai susijusi su įvairiomis gretutinėmis ligomis.
Veikiant įvairiems išoriniams ir (ar) vidiniams veiksniams, kvėpavimo takuose ir plaučiuose prasideda uždegimas, kuris būna intensyvesnis vėliau susirgusiesiems. Pažeidžiami tiek stambūs, tiek smulkūs bronchai, tiek ir pačios alveolės. Nuolatinis uždegimas sukelia bronchų sienelės sustorėjimą, pakinta jų gleivinės funkcija. Pažeistose vietose susikaupia įvairių uždegiminių ląstelių – makrofagų, T limfocitų, mažėja neutrofilų, o ligai paūmėjus ir eozinofilų. Uždegimas skatina oksidacinį stresą ir proteazių (fermentų, skaidančių baltymus) perteklių. Per ilgą laiką tai sukelia plaučių audinio destrukciją, lemiančią emfizemos atsiradimą, su būdingu plaučių išsipūtimu ir krūtinės ląstos padidėjimu.
Plaučių emfizema – tai patologinė būklė, kuriai būdingas dėl alveolių sienelių destrukcijos padidėjęs už galinių bronchiolių esančio plaučių audinio (parenchimos) oringumas. Esant nuolatiniam uždegimui smulkių bronchų spindis dažnai užsikemša gleivėmis dėl padidėjusio jų išsiskyrimo ir dėl virpamojo epitelio nesugebėjimo jų pašalinti kartu su skrepliais, nes per laiką nunyksta jo virpamieji plaukeliai. Tai įvyksta dėl būdingų struktūrinių bronchų pokyčių: virpamasis epitelis laipsniškai pavirsta į plokščiąjį, atsiranda daugiau apsaugines gleives gaminančių ląstelių, žymiai padidėja pogleivinio audinio liaukos. Taip vystosi plaučių išsipūtimas, dėl kurio sumažėja įkvėpimo talpa ir reikšmingai didėja plaučių funkcinė liekamoji talpa. Tai sukelia nuolatinį dusulį ir reikšmingai apriboja žmogaus fizinį pajėgumą. Manoma, kad plaučių išsipūtimas prasideda ankstyvuoju ligos laikotarpiu ir yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių dusulį fizinio aktyvumo metu. Visi šie pokyčiai kartu su alveolių pakitimais sukelia bronchų obstrukciją, sutrinka organizmui būtino deguonies tiekimas.
Dėl sutrikusio bronchų sekreto pasišalinimo ir pakitusio imuninio atsako kvėpavimo takuose kaupiasi įvairios bakterijos ir virusai. Ligai progresuojant, atsiranda kai kurių bronchų patologinis išsiplėtimas (bronchektazės). Sustorėja plaučių kraujagyslių vidinis sluoksnis, hipertrofuojasi lygieji kraujagyslių raumenys, nyksta plaučių kapiliarų tinklas.

LOPL rizikos veiksniai: genetinė predispozicija, rūkymas, pramoninės dulkės, oro teršalai, lėtesnis plaučių augimas ir raida, infekcijos, blogos socialinės ir ekonominės sąlygos, nevisavertė mityba ir kt.

LOPL diagnostika

Vienas iš pirmųjų LOPL klinikinių požymių yra lėtinis kosulys. Iš pradžių jis būna epizodinis, vėliau pradedama kosėti kasdien, dažniausia rytais. Stabilios LOPL fazės metu atkosima nedaug tąsių gleivių, daugiau jų atkosima ryte. Ligai paūmėjus, skrepliavimas suintensyvėja, kartais atsiranda ir pūlingų skreplių. Tačiau kosulys būna ne tik sergant LOPL, bet ir kitomis ligomis (pavyzdžiui, laringitu, sinusitu, gastroezofaginiu refliuksu, bronchitu ir tracheitu ir kt.), todėl svarbu įvertinti kitą būdingą LOPL požymį – dusulį, kuris ir yra dažniausia pacientų kreipimosi į gydytoją priežastis.
Ankstyvoje ligos stadijoje dusulys būna tik didesnio fizinio krūvio metu, dažnai pasireiškia kartu su švokštimu, gali būti spaudimo jausmas krūtinėje. Blogėjant plaučių funkcijai, dusulys tampa nuolatinis, išlieka ir ramybės būsenoje, sukelia nerimą, kartais depresiją, riboja fizinį aktyvumą ir darbingumą. Pacientas jaučia nuolatinį nuovargį, silpnumą, neturi apetito.
Visiems pacientams, kurie ilgai kosti, skrepliuoja, dūsta ir (arba) jų anamnezėje yra ar buvo šios ligos rizikos veiksnių poveikis, reikėtų apsvarstyti LOPL galimybę. Tokius asmenis, prieš išsivystant kvėpavimo takų obstrukcijai, dažnai daug metų vargina lėtinis kosulys ir skrepliavimas. Tačiau kai kuriems asmenims, pradėjus vystytis LOPL, respiracinių simptomų gali nebūti net kelis dešimtmečius. Dusulys yra dažniausia priežastis, dėl kurios pacientai kreipiasi į gydytoją. Be to, tai dažniausia negalios priežastis.
Spirometrija yra svarbiausias funkcinis tyrimas diagnozuojant LOPL, vertinant jos sunkumą ir progresavimą. Tai – geriausiai standartizuotas ir objektyviai bronchų obstrukciją įvertinantis funkcinis kvėpavimo tyrimas. Spirometriją reikia atlikti nuolat kosintiems ir skrepliuojantiems, net ir nesiskundžiantiems dusuliu pacientams, ypač veikiamiems LOPL rizikos veiksnių – ilgalaikio rūkymo, užterštos aplinkos ir kitų.
Ankstyvose ligos stadijose jokių patologinių požymių plaučių rentgenogramoje nematyti. Tik ligai įsisenėjus pastebimi požymiai (kurie nėra specifiniai), būdingi pneumofibrozei, emfizemai, plautinei hipertenzijai ir lėtinei plautinei širdžiai. Kartais atliekama bronchoskopija.
Tiriant kraują, dažniausiai nustatomas padidėjęs hematokrito rodiklis, padidėjęs eritrocitų skaičius ir hemoglobino kiekis, sumažėjęs eritrocitų nusėdimo greitis. Atliekant citologinį skreplių tyrimą ligos remisijos metu skrepliuose randama alveolinių makrofagų, ligai paūmėjus padaugėja neutrofilų, nedaug eozinofilų. Kartais kaip pagalbinis tyrimas atliekamas kraujo dujų tyrimas, nustatant kvėpavimo nepakankamumą, ar bakteriologinis skreplių tyrimas.

LOPL gydymas

Daugiausia dėmesio skiriama LOPL prevencijai, pabrėžiant, kad svarbiausias LOPL rizikos veiksnys yra rūkymas. Apie 80–90 proc. sergančiųjų LOPL yra rūkaliai. Be to, šalutinis rūkymo poveikis plaučių funkcijai yra tuo didesnis, kuo anksčiau žmogus pradeda rūkyti.
LOPL gydymas yra kompleksinis, apimantis medikamentinį gydymą bei nemedikamentines priemones: paciento mokymą, metimą rūkyti (jei pacientas rūko), medicininę ir socialinę reabilitaciją, mitybos koregavimą, deguonies terapiją ir išimtiniais atvejais – chirurginį gydymą. Neseniai pradėta įgyvendinti Globaline lėtinės obstrukcinės plaučių ligos iniciatyva (GOLD) siekiama suvienodinti supratimą ir informaciją apie šią ligą. Jos pagrindu, buvo sudarytas ilgalaikės priežiūros planas: ligos įvertinimas ir stebėjimas, rizikos veiksnių mažinimas, LOPL gydymas remisijos ir paūmėjimo metu.
Gydant LOPL, siekiama šių tikslų: mažinti ligos požymius, lėtinti ligos progresavimą, gerinti fizinio krūvio toleranciją, gerinti bendrą sveikatos būklę, mažinti mirštamumą, gydyti komplikacijas ir vykdyti jų prevenciją. Sergančiuosius LOPL svarbu nuolat gydyti, išskyrus atvejus, kai pasireiškia sunkus nepageidaujamas vaistų poveikis ar liga sparčiai sunkėja. Stabili LOPL gydoma individualiai, veikiant simptomus ir gerinant gyvenimo kokybę.



Nors šiuo metu prieinamomis priemonėmis ligos nepavyksta visiškai išgydyti, tačiau galima sušvelninti simptomus, pagerinti kvėpavimo funkciją, sumažinti paūmėjimų skaičių ir gydymo išlaidas. Be to, gydymas lėtina kvėpavimo funkcijos sutrikimo vystymąsi ir statistiškai reikšmingai mažina mirštamumą. Bronchus plečiantys vaistai dažniausiai laikomi pagrindiniais, tinkamais simptominiam LOPL gydymui. Jie vartojami reguliariai simptomų prevencijai ar prireikus juos mažinti. Pagrindiniai bronchus plečiantys vaistai, skiriami LOPL gydyti, yra β2 agonistai, anticholinerginiai vaistai ir metilksantinai. Vartojami vieni arba įvairūs jų deriniai. Kartais dar vartojami gliukokortikoidai (dažniausiai inhaliuojami). Pirmenybė dažniausiai teikiama inhaliuojamiesiems vaistams.
Kiti galimi medikamentinio gydymo būdai yra antibiotikai ligai paūmėjus, mukolitikai, skystinantys sekretą, antioksidantai, imunostimuliatoriai ir kt.

Prognozė
LOPL nuolatos progresuoja. Vidutinė LOPL sergančių pacientų gyvenimo trukmė yra šešeri metai. Tačiau pasitaiko ir išimčių. Plautinė hipertenzija ir lėtinė plautinė širdis, antrinė policitemija, sumažėjęs kūno svoris, senyvas amžius, rūkymas labai pablogina LOPL prognozę.

Mokslinių straipsnių apžvalgą pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo pavaduotojas Remigijus Zumeras

Naudotos literatūros sąrašas:
1. Nargėla R. V. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diagnostika ir gydymas (Lietuvos pulmonologu sutarimas, 2007). Gydymo menas, 2008, 01 (148), p. 42–59.
2. Global Strategy for the Diagnosis, Management and Prevention of COPD, Global Initiative for Chronic Obstructive Lung Disease (GOLD) 2007. Interneto prieiga: http://www.goldcopd.org.
3. Kalibatienė D., Aleknienė B., Ožeraitienė V. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diagnostikos ir gydymo įvertinimas. Medicinos teorija ir praktika, 2008, T. 14 (priedas Nr. 1), p. 39–44.
4. Malakauskas K., Sakalauskas R. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diagnostika ir gydymas.
Medicina (Kaunas), 2005, 41(2), p. 171–179.
5. Šileikienė V., Danila E. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos fenotipai: klinikinių atvejų apžvalga. Medicinos teorija ir praktika, 2010, T. 16 (Nr. 3), p. 297–302.
6. MacNee W., Rennard St. I. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga. „Fast Facts“, 2009, „Health Press Limited“.

back   Atgal

 

 

Renginių ir minėtinų dienų kalendorius
tarp
2024 metų kovas
Pr A T K Pn Š S
1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31
tarp
tarp
Naujienų prenumerata:
tarp

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

tarp tarp

Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centras
Studentų g. 45 A, LT-08107, Vilnius 
Mob. tel. 8 650 80324
El. paštas smlpc@hi.lt
Svetainė www.smlpc.lt

Duomenys apie Higienos institutą kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 111958286.

 

  

tarp
Centro steigėja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija Interneto svetainių kūrimas, seo paslaugos Svetainių kūrimas, seo paslaugos