„Sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas.“

Maudynės – smagi pramoga. Mėgaujantis ja, reikia nepamiršti, kad neatsakingai įrengta ar pasirinkta maudynių vieta, neatsargus elgesys vandenyje ar prie vandens, taisyklių nepaisymas gali kainuoti gyvybę. Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centras primena, kad nuo 2021 m. kasmet liepos 25 d. minima Pasaulinė skendimo prevencijos diena. Ši pasaulinė iniciatyva yra galimybė priminti apie skendimų problemą visame pasaulyje bei siūlyti gyvybę gelbstinčius sprendimus.

Kasmet pasaulyje nuskęsta maždaug 236 000 žmonių, ir tai nėra galutinis skaičius, nes į šį skaičių neįtrauktos su vandens transportu susijusios žūtys ir potvynio aukos. 90 procentų paskendimų įvyksta mažo ir vidutinio ekonominio išsivystymo šalyse. Ypač daug žmonių skęsta kaimo vietovėse. Net 68 kartus skiriasi mažiausias ir didžiausias paskendimo rodiklis tarp šalių! Per pastarąjį dešimtmetį pasaulyje paskendo daugiau nei 2,5 mln. žmonių.

Negyvų mechaninių jėgų poveikio sužalojimų grupė apima traumas, patirtas dėl mestų ir krintančių objektų smūgių, atsitrenkimų į sportinį inventorių ar smūgių juo, patekimo, sutraiškymo, suspaudimo tarp objektų, sąlyčio su aštriais daiktais, motoriniais įrankiais ir namų apyvokos mechanizmais, žemės ūkio mechanizmais, šaunamaisiais ginklais; fejerverkų, padangų, vamzdžių ar žarnų su slėgiu ir kitų priemonių sprogimų, triukšmo ar vibracijos sukeltus sužalojimus; taip pat svetimkūnius, patekusius į vidų per odą ar natūralias kūno angas.

Sukrėsto vaiko sindromu vadinama trauma, kurią vaikui, dažniausiai iki vienerių metų kūdikiui, sukelia suaugusieji, suėmę jį už krūtinės ties pažastimis ir stipriai pakratę. Stiprus kūdikio kratymas pirmyn atgal sukelia galvos smegenų pažeidimą, galvos kraujagyslių įtrūkimą, kraujo išsiliejimą – tai gali nutikti vos po 5 sekundžių kratymo. Patirti sužalojimai gali sukelti nuolatinę negalią ir net mirtį.

Šį sindromą sudaro: subduralinė hematoma (kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu), smegenų sumušimas, kraujosruvos akių tinklainėje, aplink optinį nervą, kaulų lūžiai. Sukrėsti vaikai paprastai neturi galvos traumai būdingų išorinių požymių.

Šaltuoju metų laiku kyla ne tik nušalimų ar susižalojimų paslydus, bet ir didesnis nudegimų bei nusiplikymų pavojus. Tai vieni dažniausiai pasitaikančių nelaimingų atsitikimų buityje. Gyvenamuosiuose būstuose kūrenamos krosnys, katilai, židiniai, veikia elektriniai šildytuvai, deginamos žvakės, todėl padidėja gaisro ar nudegimo dėl kontakto su įkaitusiu paviršiumi arba elektros srove pavojus; geriama daugiau karštų gėrimų, kuriais lengva nusiplikyti. Nemažai nudegimų sukelia pirotechnikos priemonių, fejerverkų sprogimai ir kt.

Nudegimas sukelia skausmą, diskomfortą, jo pasekmės gali išlikti visą gyvenimą.

Higienos instituto duomenimis, 2021 m. dėl dūmų, gaisro ir liepsnos poveikio mirė 74 asmenys (iš jų – 4 vaikai ir jaunuoliai iki 19 metų amžiaus). Asmenų, kurie 2021 m. patyrė nudegimus ir kreipėsi į gydymo įstaigą, skaičiai pateikti lentelėje.

Vanduo yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Jis suteikia gyvybę, bet gali ir atimti... Nuo 2021 m. kasmet liepos 25 d. minima Pasaulinė skendimo prevencijos diena. Ši pasaulinė iniciatyva yra galimybė priminti mirčių paskendus tragišką ir ilgalaikį poveikį šeimoms ir bendruomenėms bei pasiūlyti gyvybę gelbstinčius sprendimus.

2022 m. Pasaulinės skendimo prevencijos dienos tema – „Nors viena priemonė skendimo prevencijai“, o rekomenduojamas šūkis – „Nuskęsti gali bet kas, bet neturėtų niekas!“.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (toliau – SMLPC), įgyvendindamas SMLPC 2022 m. veiklos plano 02-10-16 priemonės „Teikti metodinę pagalbą, įgyvendinant nacionalinę politiką sveikos mitybos, fizinio aktyvumo, vaikų sveikatos, lėtinių neinfekcinių ligų ir traumų prevencijos ir aplinkos sveikatinimo srityse“ 21. veiksmą „Surinkti, analizuoti ir apibendrinti informaciją apie SVSB organizuojamus traumų  prevencijos  renginius ir leidinius“, parengė Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos biurų traumų ir nelaimingų atsitikimų prevencijos sveikatos ugdymo ir mokymo 2021 metų veiklos apžvalgą.

Visiems yra žinoma, kad sužalojimai – viena pagrindinių vaikų sveikatos problemų, o vienas iš geriausių prevencijos būdų – švietimas. Atsižvelgdamas į tai, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (SMLPC) Sveikatos mokymo skyriaus specialistai parengė užduočių knygelę pradinių klasių mokiniams „Žaisk ir būk saugus!“, kurios tikslas – mokyti vaikus saugaus elgesio. Šiame leidinyje rasite užduotis, kurias spręsdami vaikai bus skatinami naudoti apsaugos priemones, saugiai elgtis ir saugoti save. Vaikai, žaidimo forma spręsdami užduotis knygelėje, mokysis saugios elgsenos keliaujant transportu, pėsčiųjų ir dviratininkų saugaus eismo, išmoks išvengti apsinuodijimų ir gaisro pasekmių, taip pat susipažins su saugaus elgesio taisyklėmis namuose, žaidimų aikštelėje, vandenyje. Būtent šios pasirinktos sritys yra vienos iš aktualiausių tarp vaikų sužalojimų. 

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad šylant orams vandens telkinių ledas yra ypač nesaugus ir klastingas. Reikia būti budriems ir atsargiems, o ypač – vaikams ir paaugliams bei juos prižiūrintiems suaugusiesiems.

Lietuvoje žiema eina į pabaigą, ištirpo sniegas, kyla oro temperatūra. Tačiau dauguma vandens telkinių tebėra pasidengę ledu. Ant jo dar tebevyksta įvairūs renginiai, sėdi bebaimiai poledinės žūklės mėgėjai ir labai dažnai pramoga ant ledo susigundo vaikai.

Per metus Lietuvoje nuskęsta apie 200 žmonių. Dalis jų nuskęsta ne maudydamiesi, o šaltuoju metų laiku – įlūžus ledui. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2021 metais ugniagesiai gelbėtojai daugiau kaip 400 kartų dirbo vandenyje ir ant ledo. Jie ištraukė 106 skenduolius, 3 iš jų – vaikai. Išgelbėjo 38 žmones, iš jų 5 – vaikai.

Šiemet kartu su kalendorine žiemos pradžia suskubo ir tikroji žiema su visais savo džiaugsmais ir rūpesčiais. Žemė pasidengė sniegu, takeliai ir šaligatviai ledu, paspaudė šaltukas.

Šaltuoju metų sezonu svarbu stebėti ne tik oro temperatūrą, bet ir objektyviai įvertinti lauke tykančius pavojus, tokius kaip plikledis ir sniegas.

Žiemą dažnai pasitaiko kaulų lūžių, galvos ir stuburo traumų. Griūdamas į priekį žmogus siekia apsisaugoti ir automatiškai ištiesia rankas. Pagrindinė smūgio jėga tenka riešams, kurių kaulai dažnai neatlaiko ir lūžta. Žiemos metu padaugėja ir pėdų bei kulkšnies kaulų traumų, čiurnos raiščių ir sausgyslių patempimų.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad kasmet trečiąjį lapkričio sekmadienį minima Pasaulinė diena žuvusiesiems eismo įvykiuose atminti. 2021 metais ji minima lapkričio 21 d. Šių metų Pasaulinės dienos, žuvusiesiems keliuose atminti, šūkis – nenorime daugiau aukų, norime gyventi savo gyvenimus kartu!