Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras nori atkreipti individualių namų gyventojų dėmesį ir priminti, kad orams vėstant, svarbu atsakingai elgtis šildymo sezonu. Kiekvienais metais prasidėjus šildymo sezonui oro taršos padidėjimas jaučiamas gyvenvietėse, kur patalpos šildomos naudojant nekokybišką kurą arba įvairias atliekas.

Dažnai užterštu aplinkos oru skundžiasi individualių namų rajonų, priemiesčių gyventojai, kur patalpoms šildyti naudojamas kietasis kuras (kartais nekokybiškas ar netinkamas, pavyzdžiui, įvairios atliekos). Kai individualių namų šildymui naudojamas kietasis kuras, gyventojai turi skirti laiko ir pasiruošti naujam šildymo sezonui saugant tiek savo, tiek aplinkinių sveikatą. Tai svarbu, nes degant kietajam kurui išsiskiria sveikatai kenksmingi teršalai: kietosios dalelės, anglies monoksidas, anglies dioksidas, sieros dioksidas, azoto oksidai, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA) ir kt. Į gyvenamąsias patalpas prasiskverbia 10–40 % aplinkos ore esančių kuro deginimo teršalų.

Daugiau skaitykite  „Aplinkos sveikata –  Aplinkos oras“ skiltyje.

Sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo narės pasidalino gerąja patirtimi kaip ugdyti vaikų atsakomybę už mus supančią aplinką, atkreipti dėmesį į neigiamą transporto poveikį aplinkai, žmonių sveikatai, skatinti mylėti savo gimtąjį miestą, padėti vaikams suprasti, kaip apsaugoti aplinką, kurioje gyvename.

Gerąją patirtį  „Klimato kaita ir kaip mokykla gali prisidėti mažinant poveikį klimato kaitai?“ tema rasite „Vaikų sveikata – Sveikatą stiprinanti mokykla – Geroji patirtis“ skiltyje.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad aplinkos oro kokybė labai dažnai pablogėja atšalus orams, kada prasideda šildymo sezonas – į orą išmetamų teršalų pagausėja dėl šiluminės energijos gamybos energetikos įmonėse ir dėl individualiuose namuose kūrenamų krosnių, katilų bei židinių.

Oro užterštumas išlieka didžiausia grėsme Europos gyventojų sveikatai, kasmet turinčia įtakos daugiau nei 400 tūkst. priešlaikinių mirčių, teigiama Europos aplinkos agentūros ataskaitoje „Europos aplinka. Būklė ir raidos perspektyvos 2020 m.“ (SOER 2020). Lietuvoje dėl oro užterštumo kietosiomis dalelėmis KD_2.5 priešlaikinių mirčių skaičius kasmet siekia apie 3 tūkstančius. Daugiau skaitykite „Aplinkos sveikata – Aplinkos oras“ skiltyje.

Lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis (cukriniu diabetu, bronchų astma ir dermatitu) sergančių vaikų, ugdomų bendrojo ugdymo įstaigose, sveikatos priežiūros mokyklose metodinių rekomendacijų tikslas – padėti mokykloms tinkamai vykdyti sveikatos priežiūrą mokyklose (kaip tai numato LR švietimo įstatymas), saugant ir stiprinant mokinių (taip pat ir sergančių lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis) sveikatą, aktyviai bendradarbiaujant su jų tėvais (globėjais, rūpintojais).  

Kiekvienais metais spalio 16-ąją minima Pasaulinė stuburo diena, skirta informuoti apie didžiulę stuburo skausmo bei negalios naštą visame pasaulyje ir dar kartą pabrėžti stuburo sveikatos ir funkcijos, geros savijautos bei asmens gerovės sąsajas. Dalyvaujant įvairių sričių sveikatos specialistams (reabilitacijos ir kineziterapijos, manualinės terapijos, visuomenės sveikatos ir kitiems) bei pacientams ši diena minima kiekviename žemyne. Koronaviruso pandemija neabejotinai paveikė žmones visame pasaulyje, o buvęs ir vėl kai kuriose šalyse ir regionuose įvedamas karantinas ar kiti griežti apribojimai labai paveikė žmonių galimybes išlikti fiziškai aktyvius. Minint šią datą žmonės raginami tinkamai prižiūrėti stuburą ir išlikti fiziškai aktyvūs, išmoningai skatinamas fizinis aktyvumas, koreguojama laikysena, mokoma taisyklingo daiktų kėlimo bei nešimo ir kalbama apie tinkamas darbo sąlygas. Daugiau skaitykite  „Mityba ir fizinis aktyvumas –  Fizinis aktyvumas“ skiltyje.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad kasmet nuo 1979 metų spalio 16-ąją minima Pasaulinė maisto diena. Šią dieną siekiama priminti visuomenei, kaip svarbu atkreipti dėmesį į tuos, kurie kenčia badą, bei užtikrinti visų pasaulio gyventojų sveikatai palankią mitybą.

2020 metų Pasaulinės maisto dienos tema „Augti, maitinti, palaikyti – kartu. Mūsų veiksmai – mūsų ateitis“. 

Daugiau skaitykite  „Mityba ir fizinis aktyvumas – Mityba“ skiltyje.

Naujame Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro straipsnyje „Šeimos vaidmuo ugdant sveikatos kultūrą“ akcentuojama, kad sveikatos stiprinimas per gaunamą informaciją, sveikatos mokymą ir gyvenimo įgūdžių ugdymą skatina asmeninį ir socialinį tobulėjimą. Tačiau vien informuoti nepakanka. Siekiant elgesio pokyčių, reikalingos sąlygos, kurioms esant žmogus sąmoningai pasirinktų sveikesnę gyvenseną ir dalyvautų kuriant sveikatai palankią aplinką. Vaikystė gali būti aktyvios ir sveikos gyvensenos įgūdžių įgijimo metas, suaugusiesiems rodant tinkamą ir savalaikį pavyzdį. Straipsnyje pateikta mokslinių rekomendacijų, analizuojami kai kurie vaikų fizinės sveikatos, psichikos sveikatos, emocinės sveikatos stiprinimo būdai, aptartos situacijos, kai sėkmingo dialogo sąlyga – pripažinti, kad vaikai pajėgia prisiimti atsakomybę, bei pasitikėti jais. Daugiau skaitykite straipsnyje, kuris publikuojamas „Sveikatos mokymas – Patarimai“ skiltyje.

Visame pasaulyje milijonai žmonių serga artritu, jų gyvenimas dažnai būna paženklintas nuolatinio sąnarių skausmo ir uždegimo. Todėl spalio 12-oji yra minima kaip Pasaulinė artrito diena, skirta padidinti žmonių supratimą bei pagilinti žinias apie šią ligų grupę ir jos poveikį sergančiųjų bei jų artimųjų gyvenimams. Ši diena buvo pradėta minėti 1996 m. Tarptautinės artrito ir reumato asociacijos (angl. Arthritis and Rheumatism International – ARI) iniciatyva. 2020 metų EULAR (angl. European League Against Rheumatism – EULAR) organizuojamos kampanijos šūkis – „Viskas tavo rankose – laikas veikti“. Kaip teigia dienos renginių organizatoriai, Pasaulinė artrito diena yra tinkamas laikas apsižvalgyti, išeiti ir padėti šalia mūsų kenčiantiems nuo šios ligų grupės žmonėms. Ypač dabar, koronaviruso pandemijos sąlygomis. Jeigu turite giminaičių, draugų, kaimynų ar bendradarbių, sergančių šiomis lėtinėmis ligomis, ši diena neabejotinai tinkama pasidomėti jų padėtimi ir padėti jiems apsipirkti, susitvarkyti namus, išsiskalbti, pasivaikščioti ar kt. Visi šie, regis, paprasti dalykai gerokai apsunkina sergančiojo kasdienį gyvenimą. Daugiau skaitykite „Mityba ir fizinis aktyvumas – Fizinis aktyvumas“ skiltyje.

Naujame Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro lankstuke „Kūno sveikatos ABC. Pėdų priežiūra“ primenami tinkamos pėdų priežiūros būdai ir priemonės. Pagal žmogaus odos bei nagų būklę iš dalies galima vertinti ir jo sveikatą. Lūžinėjantys ir neblizgantys nagai yra galimas nusilpusio organizmo požymis. Ką daryti, kad taip neatsitiktų? Atsakymai – lankstuko skyriuose „Priemonės pėdų odai prižiūrėti“, „Kad pėdos atrodytų nepriekaištingai“, „Tinkama avalynė“ ir kt. 

Lankstukas publikuojamas „Atmintinės, lankstukai, plakatai − Sveikatos sauga ir stiprinimas, bendrieji sveikos gyvensenos ir ligų prevencijos klausimai“ skiltyje.