Oru plintančios žiedadulkės – svarbus išorinis aeroalergenas, kuris jautriems asmenims sukelia alerginio rinito požymius. Šiaulių universiteto aerobiologai, kurie nuolat stebi žiedadulkių kiekį ore, informuoja Lietuvos gyventojus, kad šiemet beržo žiedadulkių bus daugiau nei praėjusiais metais.

Pavasarinių alergeninių žiedadulkių koncentracija didėja. Balandžio mėnesio pabaigoje pagrindinis vaidmuo teks beržo žiedadulkėms, kurios gausiai byra saulėtomis ir sausomis dienomis net tuomet, kai naktimis žemės paviršių padengia šalnos. Šiemet beržo žiedadulkių sezonas šiek tiek vėluoja, bet prognozuojamas gausesnis nei praėjusiais metais.

Oru sklindančių žiedadulkių spektrą papildo ne tik vietinės, bet ir atkeliaujančios iš Rusijos ir Suomijos alksnio žiedadulkės. Taip pat aptinkama gluosnio, tuopos, kiparisinių augalų žiedadulkių. Daugiau skaitykite „Aplinkos sveikata – Klimatas sveikata“ skiltyje.

2018 m. balandžio 19–20 d. Trakuose, sveikatingumo ir pramogų centre „Trasalis“, vyko vieno iš masiškiausių 2017–2018 m. mokinių, mokytojų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų konkurso „Sveikuolių sveikuoliai“ finalas. Šis abejingų nepaliekantis konkursas ugdo vaikų ir mokinių gebėjimus saugoti, stiprinti savo ir kitų sveikatą bei skleisti sveikos gyvensenos principus mokyklų bendruomenėms.

Į finalą dalyviai atvyko su įdomiais, žiūrovų dėmesį prikaustančiais vaikų, mokytojų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių mokyklose, komandų prisistatymais. Komandos ir jų kapitonai varžėsi sveikatos žinių konkursuose, judriosiose estafetėse. Renginio komisija net tik vertino komandų pasirodymus, bet ir rinko geriausią komandų laišką draugui sveikos gyvensenos tema. Finale dalyviai rinko konkurso „Sveikuolių sveikuoliai“ himno muziką, tad nuo šių metų sveikuolių renginiuose skambės oficialus sveikuolių himnas. Daugiau skaitykite „Vaikų sveikata – Sveikatos priežiūra ugdymo įstaigose“ skiltyje.

Moksliniai tyrimai rodo, kad kai maiste trūksta skaidulinių medžiagų, didėja širdies ir kraujagyslių ligų, antro tipo cukrinio diabeto, storosios žarnos vėžio atsiradimo rizika, todėl sveikos mitybos specialistai ragina gyventojus vartoti daugiau šių medžiagų turinčius maisto produktus.

Neseniai Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užsakymu atlikta apklausa atskleidė, jog apie du trečdaliai Lietuvos gyventojų mano, kad daug skaidulinių medžiagų yra avižų kruopose ir daržovėse bei pupelėse, tačiau apie pusė apklausos dalyvių teigė manantys, kad daug šių medžiagų yra bananuose, o apie trečdalis minėjo žuvį, bulves ir kai kuriuos kitus maisto produktus. 

Daugiau skaitykite „Mityba ir fizinis aktyvumas – Mityba“ skiltyje.

Sveikatos apsaugos ministerija bei Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras atkreipia dėmesį, kad prieš pradedant sportuoti reikėtų tam pasiruošti. Sportas yra sveikatos šaltinis, tačiau užsiimant juo neapgalvotai ar persistengiant, galima ir pakenkti savo sveikatai. Tad ką reikėtų daryti, kad sportas atneštų maksimalią naudą pataria specialistai.

„Visi žinome, kad judėjimas gerina sveikatą ir būtų labai naudinga, jei kasdien bent pusvalandį intensyviai pavaikščiotume ar lengvai pabėgiotume, bet daugelyje šalių, tarp kurių ir Lietuva, gyventojų fizinis aktyvumas labai žemas. Ypač tai aktualu vaikams ir jaunimui, kurie, užuot pabėgioję ar pagainioję kieme kamuolį, valandų valandas sėdi prie knygų, kompiuterių ar telefonų. Todėl siekdami paskatinti gyventojus daugiau judėti, kartu su Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centru parengėme rekomendacijas kaip šiuo pigiu, bet efektyviu sveikatos stiprinimo būdu galėtų pasinaudoti skirtingo amžiaus žmonės – vaikai ir paaugliai, suaugusieji ir vyresniems nei 65 metai asmenys“, – sako SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas dr. Almantas Kranauskas. Daugiau skaitykite „Mityba ir fizinis aktyvumas –  Fizinis aktyvumas“ skiltyje.

2018 m. balandžio 27-30 d. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokykloje (Vytauto g. 87, Trakai) pagal programą ,,Privalomojo pirmosios pagalbos mokymo pagrindai“, 18 val. organizuojami mokami įvadiniai kursai specialistams, pradedantiems verstis privalomuoju pirmosios pagalbos mokymu. Kursų kaina 53,00 Eur. Planuojantiems dalyvauti kursuose maloniai prašome užpildyti registracijos formą ir atsiųsti el. p. valentina.naktiniene@smlpc.lt.

Kontaktiniai telefonai: (8 5) 28 55194, 8 640 44937.  

Pagal Europos aplinkos agentūros 2017 m. ataskaitą „Oro kokybė Europoje“, didelės koncentracijos oro tarša vis dar neigiamai veikia europiečių sveikatą, ypač miesto vietovėse. Nors oro kokybė pamažu gerėja, oro tarša yra didžiausias aplinkos sveikatos pavojus Europoje, o didžiausią žalą daro kietosios dalelės (KD), azoto dioksidas (NO₂) ir pažemio ozonas (O₃). Dėl oro taršos sukeliamų ligų prastėja gyvenimo kokybė, mažėja vidutinė gyvenimo trukmė. Maždaug 82 proc. Europos gyventojų yra veikiami KD_2,5 koncentracijos, kurios lygis viršijo Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) rekomendacijose nustatytas vertes. Kietosios dalelės gali sukelti ar apsunkinti širdies ir kraujagyslių ligas, astmą ir plaučių vėžį. Daugiau skaitykite „Aplinkos sveikata – Aplinkos oras“ skiltyje.

Neseniai Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos gyventojai žino, jog daug druskos vartoti nesveika, o didžiausias jos kiekis yra bulvių traškučiuose ir maisto pramonės perdirbtuose mėsos produktuose. O ar žinote, kodėl druskos vartojimą reikia riboti, ir kaip ji veikia mūsų organizmą?

Daugiau skaitykite „Mityba ir fizinis aktyvumas – Mityba“ skiltyje.

Prasidedant žiedadulkių sezonui, pasitaiko vis daugiau alerginių ligų atvejų, o žinios, kaip suteikti pirmąją pagalbą anafilaksinio šoko ištiktam žmogui, gali išgelbėti gyvybę. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras pateikia rekomendacijas, ką daryti anafilaksijos atveju.

 Daugiau skaitykite „Aplinkos sveikata – Klimatas sveikata“ skiltyje.

Jūsų dėmesiui Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro interneto svetainės gerosios patirties skiltyje publikuojama informacija apie 2017 m. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos organizuotą akciją „10 tūkstančių žingsnių kasdien: moterys eina į Romą, vyrai – į Atėnus“. Akcijos tikslas – skatinti gyventojų fizinį aktyvumą, kasdien nueinant (nubėgant, nučiuožiant, nuplaukiant ar kitaip įveikiant) 10 tūkst. žingsnių atitinkantį atstumą. Akcija truko daugiau nei 6 mėn., per kuriuos reikėjo nueiti daugiau nei 2 mln. žingsnių (atstumą, prilygstantį keliui nuo Vilniaus iki Romos ar Atėnų). Buvo gauta 150 užpildytų akcijos dalyvių kortelių. Be tos naudos, kurią gavo kiekvienas akcijos dalyvis stiprindamas savo sveikatą, akcijos dalyviai buvo apdovanoti akcijos organizatorių ir jos rėmėjų prizais, iš kurių pagrindinis buvo savaitgalio kelionė į Romą (nugalėtojai moteriai) ir Atėnus (nugalėtojui vyrui).

Daugiau skaitykite „Sveikatos mokymas – Patirties sklaida“ skiltyje.

Pavasarį parkus ir gatves tiesiog užtvindo bėgikai. Kai kurie į lauką persikelia iš sporto salių, kai kurie išsitraukia per žiemą nenaudotus bėgimo batelius, o nemažai yra ir tokių, kurie tik dabar pradeda „bėgiko“ karjerą. Ką daryti, kad bėgiojimas duotų kuo daugiau naudos sveikatai ir, svarbiausia, nepadarytų žalos skaitykite lankstuke „Kaip saugiai pradėti bėgioti?“.

Leidinys publikuojamas „Atmintinės, lankstukai, plakatai – Fizinis aktyvumas“ skiltyje.