2016 m. spalio 1 d. startuoja Vaikų piešinių konkursas ,,Kurkime iliustruotą knygelę „Sveikatos ABC“ (toliau – Konkursas). Konkursą organizuoja Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. Konkurso tikslas – ugdyti vaikų kūrybinius ir meninius gebėjimus bei skatinti domėtis sveiko gyvenimo vertybėmis.

Konkurso tema – iliustruota piešiniais knygelė „Sveikatos ABC“. Piešinių knygelėje vaikai turi perteikti savo požiūrį į sveikatą ir patirtį, įtraukti kuo daugiau sveikatos stiprinimo elementų. Piešiniais iliustruotą knygelę turėtų sudaryti viršelis, turinys ir piešiniai. Kiekviena iliustruota knygelė gali turėti savo pavadinimą.

Konkurse kviečiami dalyvauti 1–4 klasių mokiniai.

Apie Konkurso sąlygas ir eigą skaitykite Konkurso organizavimo nuostatuose.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai parengė lankstuką „Senyvo amžiaus žmonių traumos gatvėje“. Viena iš pažeidžiamiausių traumų požiūriu visuomenės grupių - pagyvenę žmonės (65+), todėl jų sveikatos ir saugos klausimams turi būti skiriama itin daug dėmesio. Lankstukas skirtas suteikti informaciją apie pagrindines gatvėje patiriamas traumas ir jų priežastis, traumų prevenciją. Dažniausia senyvo amžiaus žmonių traumų priežastis – nukritimai. Žmogui senstant  rizika nukristi ženkliai padidėja – apie 30 proc. 65 m. ir vyresnių asmenų, bei apie 50 proc. 80 m. ir vyresnių asmenų  nukrenta  kiekvienais metais. Leidinyje patariama, kaip apsisaugoti traumų ypač šaltuoju metų laiku, kaip suteikti pirmąją pagalbą – sau ir nukentėjusiam. Jį rasite Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro interneto svetainės „Atmintinės, lankstukai, plakatai-Traumų ir nelaimingų atsitikimų prevencija“ skiltyje. 

Jungtinių Tautų iniciatyva kasmet spalio 1 d. minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena (angl. International Day of Older Persons). Šių metų dienos tema „Kovokime su pagyvenusių žmonių diskriminacija“ (angl. Take a Stand Against Ageism) skirta neigiamiems stereotipams ir klaidingai nuomonei apie pagyvenusius žmones ir senėjimą išsklaidyti.

Daugiau skaitykite "Pranešimai žiniasklaidai" skiltyje

Čiaudulys

Čiaudulys dažniausiai mus užklumpa atšalus orui ir paprastai yra siejamas su slogos pradžia. Tai procesas, kai žmogus staigiai iškvėpia orą per nosį dėl nosiaryklėje prisikaupusių dulkių, alergenų, mikrobų bei gleivių. Taigi visos šios nereikalingos organizmui medžiagos, užuot nukeliavusios gilyn į kvėpavimo takus, išmetamas su oru lauk.

Žinoma, čiaudėti yra į sveikatą mums, bet ne į sveikatą aplinkiniams. Kaip tik dėl šios priežasties jų ir atsiprašome. Atsiprašinėti ar ne – tai etiketo klausimas. O prisidengti burną ir nosį čiaudint – higieninė būtinybė, kurią privaloma žinoti kiekvienam. 

Daugiau skaitykite "Sveikatos mokymas-Patarimai" skiltyje

Apie buvimo lauke svarbą žino visi. Lauko žaidimų nauda vaikams yra didžiulė, todėl svarbu, kad vaikai kuo daugiau laiko leistų lauke. Lauko erdvė leidžia vaikams patenkinti paprastus, tačiau labai jiems svarbius poreikius: lipti, šokti, bėgti, suptis, rėkti, voliotis, slėptis ir daug kitų. Lauke jie pajunta laisvės, nuotykių, rizikos, spontaniškumo ir nerūpestingumo skonį! Žaidžiančius lauke vaikus neretai lydi smulkūs nubrozdinimai, įdrėskimai, mėlynės. Ir tai visai normalu. Tačiau kiekvienas vaikas turi teisę į saugią namų ir kiemo aplinką, į saugią žaidimų aikštelę.

Kaip tėvams parinkti nepavojingą vaikams žaidimų vietą?

Pirmiausia apsidairykite aplinkui. Geriausia, kai žaidimų aikštelė aptverta ir yra informacija, kokio amžiaus vaikams ji skirta, kas jos savininkas ir kas atsakingas už techninę priežiūrą. 

Daugiau skaitykite "Vaikų sveikata-Sveikatos priežiūra ugdymo įstaigose" skiltyje

Pasibaigus maudymosi sezonui ir apibendrinus maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, nustatyta, kad šį maudymosi sezoną švariausias vanduo buvo Tauragės ir Telšių apskrityse. Čia maudyklų vanduo visą sezoną atitiko Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ nustatytus reikalavimus. Maudyklų vandens kokybė buvo stebima Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. V-745 „Dėl Stebimų Lietuvos maudyklų sąrašo patvirtinimo“ patvirtintose maudyklose.

Vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“, šalyje maudyklų vandens kokybę būtina pradėti tirti dvi savaites prieš maudymosi sezoną (t. y. nuo gegužės 15 d.) ir reguliariai tikrinti kas dvi savaites iki rugsėjo 15 d. Maudyklų vandens kokybė buvo vertinama pagal 2 mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Atsižvelgiant į higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1000/100 ml vandens. Papildomus tyrimus reikia atlikti, kai mikrobiologiniai parametrai neatitinka higienos normos reikalavimų. Nustačius trumpalaikę taršą, per 72 valandas turi būti paimtas papildomas mėginys vandens kokybės tyrimams atlikti, kuris patvirtintų taršos įvykio pabaigą, ir dar vienas mėginys – praėjus 7 dienoms po trumpalaikės taršos pabaigos. 

Daugiau skaitykite "Pranešimai žiniasklaidai" skiltyje

Rūkymas ir tabako vartojimas yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios susergama įvairiomis ligomis bei mirštama. Kasmet pasaulyje 6 milijonai žmonių miršta dėl tabako gaminių vartojimo, o 600 tūkstančių − dėl pasyviojo rūkymo. Yra akivaizdžių įrodymų, kad tabako vartojimas susijęs su plaučių vėžiu. Taip pat yra duomenų, kad rūkymas skatina inkstų, gerklų, kaklo, galvo, krūties, šlapimo pūslės, stemplės, kasos ir skrandžio vėžio atsiradimą. Visi rūkantieji miršta anksčiau laiko, nes yra apskaičiuota, kad rūkančiojo gyvenimo trukmė paprastai 10 metų trumpesnė nei nerūkančiojo.Pagal Higienos instituto duomenis, 2014 m. Lietuvoje kasdien rūkė vienas iš keturių (21 proc.) 15–64 m. amžiaus gyventojų. O štai Švedijoje – tik 11 proc. Lietuvoje rūko net 33 proc. vyrų, tai gerokai daugiau nei kitose Europos šalyse. Be to, mūsų šalyje kasdien rūko 23 proc. 20–24 m. amžiaus moterų, o bent kartą per savaitę – 34 proc. 15 metų amžiaus berniukų. Pagal šį rodiklį mes pirmaujame ES. 

Daugiau skaitykite "Pranešimai žiniasklaidai" skiltyje

Lietuvoje piktybiniai navikai yra antroji pagal dažnumą mirties priežastis po širdies ir kraujagyslių ligų. Mūsų šalyje ši klastinga liga kasmet nusineša apie 8 tūkstančius gyvybių. Vėžio gydymas yra ilgas ir sudėtingas procesas, nes daugeliu atvejų liga aptinkama pažengusioje stadijoje – į gydytojus kreipiamasi pavėluotai. Medikai vieningai sutaria, kad nustačius vėžį ankstyvoje stadijoje ne tik sumažėja mirties rizika, bet ir pailgėja išgyvenamumo trukmė, sumažėja neįgalumo tikimybė, pastebimas geresnis gydymo efektyvumas, o nustačius ikivėžinius pokyčius galima net išvengti šios ligos išsivystymo.

Vėžio prevencinės programos. Kas tai?

Ankstyvoje vėžio stadijoje žmogus paprastai nejaučia jokių simptomų. Tuo metu jo organizme jau nekontroliuojamai dauginasi ląstelės ir tik laiko klausimas, kada žmogus pasijus blogai. Simptomai paprastai atsiranda navikui augant ar plintant į kitas organizmo vietas, audinius ir organus.

Daugiau skaitykite "Neinfekcinių ligų profilaktika-Ligų profilaktika" skiltyje

Rugsėjo 25 d. yra minima kaip Pasaulinė širdies diena. Ja siekiama atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius, sukeliančius širdies ir kraujagyslių ligas, paskatinti sveiką gyvenseną. Šiemet Pasaulinė širdies federacija visuomenę ragina susimąstyti apie šias problemas – netinkamą gyvenimo būdą, aukštą kraujo spaudimą, aukštą gliukozės kiekį kraujyje, antsvorį ir kt.

Daugelį metų širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis. Pasaulyje šios ligos pasiglemžia apie 17,5 mln. gyvybių kasmet ir prognozuojama, kad ateityje šis skaičius tik augs. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2015 metais Lietuvoje buvo 706352 šiomis ligomis sergantys asmenys – didesnę dalį sergančiųjų sudarė moterys. Pagrindinės ligos – išeminės širdies ligos, cerebrovaskulinės ligos, aterosklerozė, insultas, miokardo infarktas ir kt. 

Daugiau skaitykite „Neinfekcinių ligų profilaktika-Ligų profilaktika“ skiltyje

Pradinis gaivinimas apima kvėpavimo ir kraujotakos palaikymą ir (ar) atkūrimą atliekant krūtinės ląstos paspaudimus ir dirbtinį kvėpavimą (įpūtimus), sustojus kraujotakai ir (ar) kvėpavimui. Kvėpavimo ir kraujotakos palaikymas ir (ar) atkūrimas atitolina žmogaus mirties pradžią. Jei žmogus sąmoningas (atsako ar sujuda), jo padėties keisti nereikia. Jei reikia, kviečiama GMP ir žmogus nuolat stebimas.

Jei žmogus nesąmoningas (nejuda ir neatsako), gaivintojas kviečia pagalbą. Atverti kvėpavimo takus. Jeigu žmogus nekvėpuoja, pradedamas kvėpavimo ir kraujotakos palaikymas ir (ar) atkūrimas atliekant 30 krūtinės ląstos paspaudimų ir 2 įpūtimus (gaivinimo santykis 30:2) ir t.t. Paspaudimų  greitis – mažiausiai apie 100 kartų per minutę, bet ne daugiau kaip 120 kartų per minutę, paspaudimų gylis – ne mažiau kaip 5 cm, bet ne daugiau kaip 6 cm; du įpūtimai neturėtų užtrukti ilgiau kaip 5 sekundes.

Esant galimybei, kiek įmanoma greičiau panaudojamas automatinis  išorinis defibriliatorius.

Pradinis suaugusiojo gaivinimas tęsiamas tol, kol:

•       atvyksta GMP;

•       atsiranda gyvybės požymių;

•       gaivintojas išsenka ir (ar) kyla tiesioginė grėsmė gaivintojo gyvybei.

Daugiau informacijos lankstuke  „Pradinis suaugusiojo gaivinimas“.

 Ar mokate naudotis automatiniu išoriniu defibriliatoriumi?