Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos perspėja, jog 2017 m. birželio 29 dieną daugelyje rajonų numatomas karštis – aukščiausia oro temperatūra sieks 30-33 laipsnius.

Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininėmis, inkstų, širdies kraujagyslių). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgiant į tai, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai ragina nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai.

Daugiau skaitykite „Aplinkos sveikata-Klimatas ir sveikata“ skiltyje. 

Dėl vasaros karščio bangų aplinkos temperatūra pasiekia neįprastą lygį ir tai gali trukti kelias dienas ar kelias savaites. Pernelyg aukšta aplinkos temperatūra yra žalinga žmonių sveikatai, tačiau tik nedaugelis suvokia, jog per didelis saulės spindulių ar šilumos kiekis gali susargdinti ar net sukelti mirtį.

Remiantis UAB „Infraplano“ atlikta studija, tiriančia klimato kaitos keliamas grėsmes žmonių sveikatai, nustatyta tam tikrų ligų ir kitų pasekmių visuomenės sveikatai priklausomybė nuo karščio. Pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikaciją, nuo karščio priklauso:

Daugiau skaitykite „Aplinkos sveikata-Klimatas ir sveikata“ skiltyje. 

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, lėtinės neinfekcinės ligos yra aktuali visuomenės sveikatos problema, o jų prevencija – vienas svarbiausių sveikatos apsaugos prioritetų. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro išankstiniais duomenimis, Lietuvoje 2016 m. kraujotakos sistemos ligos bei piktybiniai navikai sudarė didžiausią visų mirties priežasčių dalį. Vertinant visuomenės sveikatai aktualių lėtinių neinfekcinių ligų dinamiką, nustatyta, kad sergamumas kraujotakos sistemos ligomis, cukriniu diabetu, odos piktybinėmis ligomis bei su jomis susijęs mirtingumas per pastarąjį dešimtmetį reikšmingai padidėjo.

Daugiau skaitykite „Aplinkos sveikata-Klimatas ir sveikata“ skiltyje. 

Lietuva pasirašė Europos aplinkos ir sveikatos proceso Ostravos deklaraciją, kuria įsipareigojo labiau rūpinti aplinkos taršos mažinimo, sveikatai palankios aplinkos plėtojimo klausimais. Ši deklaracija buvo pasirašyta po Europos aplinkos ir sveikatos proceso ministrų konferencijos, kurios metu įvairių sektorių atstovai iš 48 valstybių aptarė politiką ir veiksmus, skirtus gerinti aplinką ir sveikatą.

Beveik 1,5 milijono mirčių, kurių būtų galima išvengti, kas metus Europos regione įvyksta dėl aplinkos veiksnių rizikos sveikatai. Todėl yra svarbu stiprinti pajėgumus kovojant su neigiamą įtaką sveikatai darančiais aplinkos veiksniais: oro tarša, pavojingomis cheminėmis medžiagomis, triukšmu, atliekomis ir užterštomis teritorijomis, klimato kaita. Šalių narių biudžeto suvaržymai, socioekonominiai ir lyčių netolygumai, ekstremalūs klimato reiškiniai, padidėjęs sergamumas neinfekcinėmis ligomis, senstanti visuomenė bei beprecedentis migracijos lygis tarp šalių ir jų viduje Europos regione dar pasunkina aplinkos sveikatos problemas. 

Daugiau skaitykite  „Aplinkos sveikata - Europos aplinkos ir sveikatos procesas“ skiltyje.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokykla parengė naują visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų teikimo savivaldybėse aprašą „Konsultavimas alkoholinių gėrimų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai klausimais (paslauga skirta 10-15 m. vaikams bei jaunimui, kurie, kaip manoma, priklauso aukštai alkoholio vartotojų rizikos grupei)“. Leidinys yra 2015 m. metodinių patarimų „Visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų teikimo savivaldybėse aprašai ir modeliai“, skirtų savivaldybių visuomenės sveikatos biurų, kitų savivaldybės įstaigų ir padalinių, užsiimančių visuomenės sveikatos stiprinimo veikla ar jos priežiūra, darbuotojams, ketvirtasis papildymas. Metodinius patarimus rasite „Metodinė medžiaga−Visuomenės sveikatos priežiūros viešųjų paslaugų sistemos tobulinimas savivaldybėse“ skiltyje.

Plėtojantis sveikatos priežiūrai, naujų technologijų atsiradimas bei vis gerėjanti sveikatos priežiūros paslaugų kokybė lemia nuolatinį medicininių atliekų kiekio didėjimą. Europos Sąjungos direktyvų reikalavimų perkėlimas į Lietuvos Respublikos teisės aktus yra susijęs su būtinybe sukurti modernias pavojingų atliekų tvarkymo sistemas. Nemažai asmens sveikatos priežiūros įstaigose susidarančių medicininių atliekų yra traktuojamos kaip pavojingos dėl su jomis susijusių biologinių ir cheminių profesinių veiksnių bei potencialaus pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai. 

Kiekvienais metais Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose susidaro apie 1,5–2 tūkst. tonų medicininių atliekų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, iš sveikatos priežiūros įstaigose susidariusių atliekų 15–25 proc. būna infekuotos, apie 1 proc. sudaro aštrūs daiktai, apie 1 proc. – anatominė medžiaga, apie 3 proc. – cheminės ir farmacinės medžiagos, apie 1 proc. – citotoksinės medžiagos. Statistiniai duomenys yra labai svarbūs, nes tiktai turint duomenis apie atliekų kiekį ir sudėtį galima parinkti tinkamą atliekų šalinimo būdą, gabenimo maršrutus, atliekų šalinimo įrenginių vietą ir kt.

Daugiau skaitykite „Aplinkos sveikata-Medicininių atliekų tvarkymas“ skiltyje. 

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokykloje (Vytauto g. 87, Trakai) organizuojami įvadiniai kvalifikacijos tobulinimo kursai specialistams, vykdantiems privalomąjį mokymą. 18 val. kvalifikacijos tobulinimo kursas „Privalomojo higienos įgūdžių mokymo pagrindai“ vyks 2017 m. birželio 27 – 28 d., 18 val. kvalifikacijos tobulinimo kursas „Privalomojo pirmosios pagalbos mokymo pagrindai“ vyks 2017 m. birželio 29 – 30 d., 18 val. kvalifikacijos tobulinimo kursas „Privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai pagrindai“ vyks 2017 m. liepos 4 –5 d. Kursai mokami. Kursų kaina nurodyta registracijos formoje.

Norėdami užsiregistruoti, užpildykite registracijos formą ir siųskite elektroniniu paštu valentina.naktiniene@smlpc.lt iki 2017 m. birželio 23 d. Telefonai pasiteirauti: 8 528 55194 arba 8 640 44937.

 Daugiau skaitykite „Kvalifikacijos tobulinimas-Renginiai“ skiltyje.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad 2017 m. birželio mėnesio pirmoje pusėje gauta informacija apie 94 maudyklų iš 114 į stebėsenos sąrašą įtrauktų maudyklų vandens kokybę. Visose jose vandens kokybė atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus.

Nėra gauta tyrimų rezultatų iš Druskininkų ir Panevėžio miestų, Varėnos, Šilutės, Pakruojo, Kelmės, Trakų rajonų maudyklų.

Gauta informacija ir apie 113 rekreacijai skirtų zonų vandens kokybę. Norime informuoti, kad birželio 5 d. Šiaulių mieste Talšos ežere prie Salduvės parko, Šiaulių rajono Raudėnų, Švedės tvenkiniuose, Tauragės rajono Nemune ties Jurbarku, birželio 8 d. Utenos rajono Lukno ežere, Bukos upėje buvo nustatytas normas viršijantis žarninių enterokokų kiekis. 2017 m. birželio 9 d. atlikus pakartotinus tyrimus Nemuno upėje ties Jurbarku, Šiaulių rajono Raudėnų, Švedės tvenkiniuose ir Šiaulių mieste Talšos ežere prie Salduvės parko vandens kokybė atitiko reikalavimus. Taigi, pagal iš laboratorijų gautus rezultatus, nerekomenduojame maudytis rekreacijai skirtose zonose: Utenos rajono Lukno ežere, Bukos upėje.

Daugiau skaitykite „Pranešimai žiniasklaidai“ skiltyje.

Akcijos rėmėjo R. Bartulio įmonės ir UAB „Spaudos artelė“ dėka 16 akcijos dalyvių iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Radviliškio, Panevėžio, Alytaus, Tauragės, Utenos, Zarasų, Kazlų Rūdos, kurie iki gegužės 31 d. nuėjo daugiau kaip 920 tūkst. žingsnių (atstumą, prilygstantį keliui nuo Vilniaus iki Krokuvos), bus apdovanoti specialiais prizais – rankšluosčiais su išsiuvinėtu akcijos logotipu. 

Atsitiktinės atrankos būdu buvo pasikalbėta su Jūsų dalyvių kortelėse nurodytais asmenimis, kurie ne tik žinojo apie akcijoje dalyvaujančius asmenis, bet ir papasakojo daug įdomaus apie jų ėjimo įpročius. Kai kurie akcijos dalyviai taip įsismarkavo, kad jau nuėjo iki Romos, o kai kuriems net Atėnai jau matyti. Tikimės, kad jie nesustos ir eis toliau. Mūsų akcijos tikslas – ne išsiaiškinti, kas toliau nueis, bet kad būtų vaikštoma kasdien, reguliariai. Todėl tokia ilga akcijos trukmė, kokios Lietuvoje dar nebuvo. 

Daugiau skaitykite „Sveikatos mokymas-Renginiai“ skiltyje.

Parengta pagal Jungtinės Karalystės nacionalinio sveikatos ir klinikinės kompetencijos instituto (NICE) atliktus tyrimus.

Veiklos planavimo ypatumai

Planuojant bendruomenės sveikatos tarybos (BST) veiklą  numatomas patirties skleidimo grupių (PSG) organizavimas, jų veiklos rezultatų vertinimas ir tolesnės veiklos skatinimas arba nutraukimas.

PSG – tai emocinė ir praktinė tarpusavio pagalba žmonių (neprofesionalų), kurie turi panašų negalavimą arba neįgalumą ir dalijasi savo patirtimi asmeniškai vienas su kitu arba grupėse, skambina telefonu vienas kitam, pasakoja apie naujai atrastas priemones, padedančias mažinti negalavimą arba skausmą, rašo elektroninius laiškus, siekdami palaikyti gerą nuotaiką, teiraujasi apie sveikatos būklės pagerėjimą/pablogėjimą, t. y. formuoja pozityvią mąstyseną žmonių, nedalyvaujančių aktyviame gyvenimo procese. Pavyzdžiui, artritu sergančiųjų PSG. Konkrečių PSG veikla vyksta dalyvaujant visuomenės sveikatos biurams (VSB), nevyriausybinėms organizacijoms (NVO), savanorių organizacijoms, priklausomai nuo savivaldybės žmogiškųjų ir finansinių išteklių.

Daugiau skaitykite „Sveikatos mokymas - „Kaip dirba kiti“– BST geroji patirtis" skiltyje.