Artėjant vienam iš masiškiausių Vilniaus fizinio aktyvumo renginių „Velomaratonas 2017“ Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus specialistai parengė tris naujus informacinius lankstukus Lietuvos gyventojams.

Lankstuke „Uždelstas raumenų skausmas: priežastys ir profilaktika“ pateikti trumpi praktiniai patarimai, kaip išvengti uždelsto raumenų skausmo (išryškėjančio maždaug po 12 val. po fizinio krūvio). Antrajame lankstuke „Raumenų mėšlungis: priežastys ir profilaktika“ aprašomos galimos raumenų spazmo priežastys, mėšlungio simptomai bei pateikiama praktinių patarimų, ką daryti jam ištikus. Trečiajame lankstuke „Dehidratacija: kaip pasireiškia ir kaip jos išvengti“ perskaitysite apie organizmo dehidratacijos požymius ir praktinius patarimus, kaip jos išvengti. 

Daugiau skaitykite „Sveikatos mokymas-Renginiai“ skiltyje. 

Netinkami miego įpročiai yra viena iš dažnų problemų, su kuria susiduria mūsų visuomenė, o ypač vaikai ir paaugliai. Anot Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), miegas yra vienas svarbiausių fizinės sveikatos komponentų, kurio pagrindinė funkcija – atkurti organizmo jėgas. Dėl šios priežasties miegas gyvybiškai būtinas kiekvieno žmogaus fizinei, psichinei ir emocinei gerovei palaikyti. Esminis miegą apibūdinantis požymis yra miego kokybė. Tik visavertis ir kokybiškas miegas turi neabejotiną naudą žmogaus sveikatai.

Pietų miegas padeda susigrąžinti jėgas

Spartėjant gyvenimo tempui, nuolat skubame, taigi miego sąskaita sutaupytos valandos tampa kasdienybe, o atlyginti prarastą miego laiką neretai stengiamės popiečio poguliu ar ilgesniu miegu savaitgalį. Vis dėlto toks kompensavimas, nors ir padeda atgauti jėgas, organizmui nėra sveikas. Miego higienos rekomendacijose nurodoma, kad geriausias miegas – reguliarus, kai miegame tiek pat darbo dienomis ir savaitgaliais. Tik tuo atveju, kai išlaikyti reguliaraus miego grafiko nepavyksta, savaitgalį pamiegoti ilgiau vertingiau, nei likti visiškai nepailsėjusiam. 

Daugiau skaitykite „Pranešimai žiniasklaidai“ skiltyje.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistės šią vasarą trečią kartą lankė vaikų vasaros stovykloje ,,Verubė“  (Trakų rajone) atostogaujančius vaikus. Čia atostogauja iš visos Lietuvos ir iš įvairių šalių emigravusių šeimų vaikai, sugrįžę į gimtinę vasaros atostogų. Šio susitikimo tikslas – ugdyti pirmosios pagalbos įgūdžius. Nuo vaikystės susipažinęs ir daug kartų girdėjęs pirmosios pagalbos teikimo esminius principus, žmogus nepabijos ištikus nelaimei prisiliesti prie nukentėjusiojo, suteikti jam pirmąją pagalbą ir nepaliks tol, kol atvyks greitoji medicininė pagalba.

 Susitikimo metu visuomenės sveikatos specialistė Virginija Rudaminienė vaikams priminė pavojus, kurie kyla vasarą atostogaujant ir kaip jų išvengti. Geriausia  būtų išvengti nelaimingų atsitikimų, bet kartais nutinka priešingai ir tada reikia mokėti suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiajam.

Daugiau skaitykite „Sveikatos mokymas-Renginiai“ skiltyje. 

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos perspėja, jog 2017 m. rugpjūčio 10-os ir 11-os dienomis aukščiausia temperatūra numatoma 25–30 °C, didžiausia karščio tikimybė pietrytiniuose rajonuose. 2017 m. rugpjūčio 12-os dieną oras daugelyje rajonų įkais iki 29–34 °C.

Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininėmis, inkstų, širdies kraujagyslių). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgiant į tai, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai ragina nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai.

Daugiau skaitykite „Aplinkos sveikata-Klimatas ir sveikata“ skiltyje. 

Sveikatos apsaugos ministras patvirtino naują tvarką, kuria panaikinamas draudimas į paplūdimius eiti kartu su gyvūnais. Nuo šiol savivaldybės galės spręsti, kuriuose paplūdimiuose bus galima lankytis su gyvūnais ir pasirūpinti, kad juose būtų užtikrinti higienos normos reikalavimai, pastatyti įspėjamieji ženklai.

Iki šiol daugelis gyvūnus auginančių žmonių susidurdavo su nepatogumais keliaudami atostogauti, nes mažuosius žmonių draugus būdavo draudžiama vestis į paplūdimius. Nuo šiol žmonės, keliaujantys su augintiniu, galės kartu su juo lankytis specialiais ženklais pažymėtuose paplūdimiuose. Siekiant patenkinti visų žmonių poreikius, naujai parengtoje higienos normoje numatomos galimybės, įrengti paplūdimius, kuriuose bus galima ilsėtis kartu su augintiniais. 

Daugiau skaitykite „Pranešimai žiniasklaidai“ skiltyje.

Artėjant vienam iš masiškiausių Vilniaus fizinio aktyvumo renginių  „Velomaratonas 2017“, kuris įvyks rugpjūčio 20 dieną (sekmadienį), Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus specialistai parengė informacinį lankstuką gyventojams su trumpais praktiniais patarimais kaip išvengti uždelsto raumenų skausmo (išryškėjančio maždaug po 12 val. neadekvataus fizinio krūvio). Lankstuką „Uždelstas raumenų skausmas: priežastys ir profilaktika“ galite atsispausdinti iš Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro interneto interneto svetainės „Atmintinės, lankstukai, plakatai – Fizinis aktyvumas“ skilties. Šį lankstuką, kaip ir kitus du: „Raumenų mėšlungis: priežastys ir profilaktika“ ir  „Dehidratacija: kaip pasireiškia ir kaip jos išvengti“ galėsite pasiimti Sveikatos apsaugos ministerijos palapinėje „Velomaratonas 2017“ renginio metu.

Per paskutinius keletą metų mokslininkai aiškiai įvardijo, kad klimatas šyla. Klimato kaita jau yra paveikusi žmonių sveikatą tiesiogiai per pasikeitusius orus (temperatūra, krituliai, jūros lygis ir dažnesni ekstremalūs įvykiai) ir netiesiogiai per kintančią vandens, oro bei maisto kokybę.

Įgyvendindami Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) ir Lietuvos dvimetę bendradarbiavimo sutartį (2016–2017 m.) ir sutarties nuostatas dėl klimato kaitos poveikio sveikatai vertinimo bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. V-1429 patvirtinto Nacionalinio visuomenės sveikatos ir karščio prevencijos 2016–2020 metų veiksmų plano 1.9 priemonę „Informuoti visuomenę bei atsakingas institucijas apie karščio poveikį mirtingumui ir sergamumui“, PSO atstovybė Lietuvoje, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras 2017 m. rugpjūčio 3 d. Vilniuje surengė apvaliojo stalo diskusiją „Temperatūrų pokyčiai ir jų pasekmės gyventojų sveikatai: kaip vertinti, ką daryti?“.

Daugiau skaitykite „Aplinkos sveikata-Klimatas ir sveikata“ skiltyje. 

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras tęsia renginių apie saugų elgesį atostogų metu ciklą. Visuomenės sveikatos specialistės antrą kartą lankėsi vaikų vasaros stovykloje „Verubė“ Trakų rajone. Šį kartą didžiausias dėmesys buvo skirtas vaikų  higienai vasaros metu.

Visuomenės sveikatos specialistė Virginija Rudaminienė vasarotojams priminė, kokiomis infekcinėmis ligomis galima susirgti nesilaikant higienos reikalavimų. Pasak PSO,  rankų plovimas su muilu yra vienas efektyviausių ir pigiausių būdų apsisaugoti nuo šių ligų, nes taip nuo rankų paviršiaus pašalinama net iki 95 proc. žmogui pavojingų mikroorganizmų. 

Daugiau skaitykite „Sveikatos mokymas-Renginiai“ skiltyje. 

Kadangi vasara visada didesnio fizinio aktyvumo metas ir artėja vienas masinių Vilniaus fizinio aktyvumo renginių „Velomaratonas 2017“, kuris įvyks rugpjūčio 20 dieną (sekmadienį). Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyrius siekdamas, kad fiziškai aktyvūs Lietuvos gyventojai nepatirtų sveikatos sutrikimų, parengė lankstuką apie organizmo dehidratacijos požymius su praktiniais patarimais kaip jos išvengti. Lankstuką „Dehidratacija: kaip pasireiškia ir kaip jos išvengti“  rasite Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro interneto svetainės „Atmintinės, lankstukai, plakatai – Fizinis aktyvumas“ skiltyje.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, įvertinęs gautus liepos mėnesio antros pusės maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, informuoja, kad kai kuriose maudyklose vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimų. Liepos mėnesį atliktų vandens tyrimų rezultatai buvo blogesni palyginti su birželio mėnesiu. Birželį trumpalaikė tarša nustatyta 5 maudyklose, tai sudarė 4,3 proc. visų tirtų maudyklų, o liepą – 14 maudyklų, tai yra 12,3 proc. tirtų maudyklų.

Šią vasarą Klaipėdos, Panevėžio, Tauragės ir Telšių apskrityse visose stebimose maudyklose vandens kokybė atitiko reikalavimus.  

Daugiau skaitykite „Pranešimai žiniasklaidai“ skiltyje.