Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, įvertinęs gautus liepos mėnesio pirmos pusės maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, informuoja, kad kai kuriose maudyklose vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimų, todėl maudytis jose nėra saugu.

Gauti 105 maudyklų iš 114 į stebėsenos sąrašą įtrauktų maudyklų vandens tyrimo rezultatai. Pirmojoje liepos mėnesio pusėje vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ nustatytų mikrobiologinių parametrų: liepos 5 d. Zarasų rajono Zaraso ežero maudykloje buvo nustatytas 1,2 karto didesnis, negu leidžiama higienos normoje, žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml vandens. Taip pat liepos 10 d. Kauno Lampėdžių paplūdimyje žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius siekė ribinę vertę, tačiau jos neviršijo. 

Daugiau skaitykite „Pranešimai žiniasklaidai“ skiltyje.

Birželio mėnesio antrosios pusės gauti maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatai rodo, kad 2,8 proc. tirtų maudyklų neatitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimų. Gauti rezultatai apie 105 maudyklų vandens kokybę iš 114 į stebėsenos sąrašą įtrauktų maudyklų.

Vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ nustatytų mikrobiologinių parametrų Šiaulių rajono Geluvos ežero maudykloje – birželio 20 d. buvo nustatytas didesnis, negu leidžiama higienos normoje, žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml vandens. Šis parametras viršijo leidžiamas normas birželio 19 d. Marijampolės rajono Vištyčio ežero maudykloje – 2,3 karto, birželio 27 d. Druskininkų Ilgio ežero maudykloje – 1,4 karto. Birželio 26 d., atlikus pakartotinius tyrimus, Vištyčio ežero vandens kokybė atitiko higienos normos  reikalavimus.

Daugiau skaitykite „Pranešimai žiniasklaidai“ skiltyje.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos perspėja, jog 2017 m. birželio 29 dieną daugelyje rajonų numatomas karštis – aukščiausia oro temperatūra sieks 30-33 laipsnius.

Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininėmis, inkstų, širdies kraujagyslių). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgiant į tai, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai ragina nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai.

Daugiau skaitykite „Aplinkos sveikata-Klimatas ir sveikata“ skiltyje. 

Dėl vasaros karščio bangų aplinkos temperatūra pasiekia neįprastą lygį ir tai gali trukti kelias dienas ar kelias savaites. Pernelyg aukšta aplinkos temperatūra yra žalinga žmonių sveikatai, tačiau tik nedaugelis suvokia, jog per didelis saulės spindulių ar šilumos kiekis gali susargdinti ar net sukelti mirtį.

Remiantis UAB „Infraplano“ atlikta studija, tiriančia klimato kaitos keliamas grėsmes žmonių sveikatai, nustatyta tam tikrų ligų ir kitų pasekmių visuomenės sveikatai priklausomybė nuo karščio. Pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikaciją, nuo karščio priklauso:

Daugiau skaitykite „Aplinkos sveikata-Klimatas ir sveikata“ skiltyje. 

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, lėtinės neinfekcinės ligos yra aktuali visuomenės sveikatos problema, o jų prevencija – vienas svarbiausių sveikatos apsaugos prioritetų. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro išankstiniais duomenimis, Lietuvoje 2016 m. kraujotakos sistemos ligos bei piktybiniai navikai sudarė didžiausią visų mirties priežasčių dalį. Vertinant visuomenės sveikatai aktualių lėtinių neinfekcinių ligų dinamiką, nustatyta, kad sergamumas kraujotakos sistemos ligomis, cukriniu diabetu, odos piktybinėmis ligomis bei su jomis susijęs mirtingumas per pastarąjį dešimtmetį reikšmingai padidėjo.

Daugiau skaitykite „Aplinkos sveikata-Klimatas ir sveikata“ skiltyje. 

Lietuva pasirašė Europos aplinkos ir sveikatos proceso Ostravos deklaraciją, kuria įsipareigojo labiau rūpinti aplinkos taršos mažinimo, sveikatai palankios aplinkos plėtojimo klausimais. Ši deklaracija buvo pasirašyta po Europos aplinkos ir sveikatos proceso ministrų konferencijos, kurios metu įvairių sektorių atstovai iš 48 valstybių aptarė politiką ir veiksmus, skirtus gerinti aplinką ir sveikatą.

Beveik 1,5 milijono mirčių, kurių būtų galima išvengti, kas metus Europos regione įvyksta dėl aplinkos veiksnių rizikos sveikatai. Todėl yra svarbu stiprinti pajėgumus kovojant su neigiamą įtaką sveikatai darančiais aplinkos veiksniais: oro tarša, pavojingomis cheminėmis medžiagomis, triukšmu, atliekomis ir užterštomis teritorijomis, klimato kaita. Šalių narių biudžeto suvaržymai, socioekonominiai ir lyčių netolygumai, ekstremalūs klimato reiškiniai, padidėjęs sergamumas neinfekcinėmis ligomis, senstanti visuomenė bei beprecedentis migracijos lygis tarp šalių ir jų viduje Europos regione dar pasunkina aplinkos sveikatos problemas. 

Daugiau skaitykite  „Aplinkos sveikata - Europos aplinkos ir sveikatos procesas“ skiltyje.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokykla parengė naują visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų teikimo savivaldybėse aprašą „Konsultavimas alkoholio poveikio žmogaus sveikatai klausimais (paslauga skirta 10−15 m. vaikams bei jaunimui, kurie, kaip manoma, priklauso aukštos alkoholio vartojimo rizikos grupei)“. Leidinys yra 2015 m. metodinių patarimų „Visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų teikimo savivaldybėse aprašai ir modeliai“, skirtų savivaldybių visuomenės sveikatos biurų, kitų savivaldybės įstaigų ir padalinių, užsiimančių visuomenės sveikatos stiprinimo veikla ar jos priežiūra, darbuotojams, ketvirtasis papildymas. Metodinius patarimus rasite „Metodinė medžiaga−Visuomenės sveikatos priežiūros viešųjų paslaugų sistemos tobulinimas savivaldybėse“ skiltyje.

Plėtojantis sveikatos priežiūrai, naujų technologijų atsiradimas bei vis gerėjanti sveikatos priežiūros paslaugų kokybė lemia nuolatinį medicininių atliekų kiekio didėjimą. Europos Sąjungos direktyvų reikalavimų perkėlimas į Lietuvos Respublikos teisės aktus yra susijęs su būtinybe sukurti modernias pavojingų atliekų tvarkymo sistemas. Nemažai asmens sveikatos priežiūros įstaigose susidarančių medicininių atliekų yra traktuojamos kaip pavojingos dėl su jomis susijusių biologinių ir cheminių profesinių veiksnių bei potencialaus pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai. 

Kiekvienais metais Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose susidaro apie 1,5–2 tūkst. tonų medicininių atliekų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, iš sveikatos priežiūros įstaigose susidariusių atliekų 15–25 proc. būna infekuotos, apie 1 proc. sudaro aštrūs daiktai, apie 1 proc. – anatominė medžiaga, apie 3 proc. – cheminės ir farmacinės medžiagos, apie 1 proc. – citotoksinės medžiagos. Statistiniai duomenys yra labai svarbūs, nes tiktai turint duomenis apie atliekų kiekį ir sudėtį galima parinkti tinkamą atliekų šalinimo būdą, gabenimo maršrutus, atliekų šalinimo įrenginių vietą ir kt.

Daugiau skaitykite „Aplinkos sveikata-Medicininių atliekų tvarkymas“ skiltyje. 

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyrius parengė lankstuką apie teigiamą fizinio aktyvumo poveikį laikysenai, kuriame pateikiami trumpi praktiniai patarimai ir keletas pratimų, galinčių patobulinti netaisyklingą laikyseną.

Lankstuką „Laikysena ir fizinis aktyvumas” rasite Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro interneto svetainės skiltyje „Atmintinės, lankstukai, plakatai – Fizinis aktyvumas“.

Parengta pagal Jungtinės Karalystės nacionalinio sveikatos ir klinikinės kompetencijos instituto (NICE) atliktus tyrimus.

Veiklos planavimo ypatumai

Planuojant bendruomenės sveikatos tarybos (BST) veiklą  numatomas patirties skleidimo grupių (PSG) organizavimas, jų veiklos rezultatų vertinimas ir tolesnės veiklos skatinimas arba nutraukimas.

PSG – tai emocinė ir praktinė tarpusavio pagalba žmonių (neprofesionalų), kurie turi panašų negalavimą arba neįgalumą ir dalijasi savo patirtimi asmeniškai vienas su kitu arba grupėse, skambina telefonu vienas kitam, pasakoja apie naujai atrastas priemones, padedančias mažinti negalavimą arba skausmą, rašo elektroninius laiškus, siekdami palaikyti gerą nuotaiką, teiraujasi apie sveikatos būklės pagerėjimą/pablogėjimą, t. y. formuoja pozityvią mąstyseną žmonių, nedalyvaujančių aktyviame gyvenimo procese. Pavyzdžiui, artritu sergančiųjų PSG. Konkrečių PSG veikla vyksta dalyvaujant visuomenės sveikatos biurams (VSB), nevyriausybinėms organizacijoms (NVO), savanorių organizacijoms, priklausomai nuo savivaldybės žmogiškųjų ir finansinių išteklių.

Daugiau skaitykite „Sveikatos mokymas - „Kaip dirba kiti“– BST geroji patirtis" skiltyje.