Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad birželio mėnesio pirmoje pusėje gauta informacija apie 103 maudyklos iš 117 į stebėsenos sąrašą įtrauktų maudyklų vandens kokybę. Ne visose jose vandens kokybė atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus.

Vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normoje HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ nustatytų mikrobiologinių parametrų Kauno miesto Kauno marių II paplūdimio maudykloje (birželio 11 d.). Marijampolės r. Yglos ir Žaltyčio ežeruose birželio 6 d. buvo nustatytas didesnis negu leidžiama higienos normoje žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml vandens, šis parametras 1,5 karto didesnis nustatytas ir Kuršių mariose ties Kintais birželio 3 d. 2,4 karto didesnis žarninių lazdelių kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml viršijo leidžiamas normas birželio 4 d. Vilniaus miesto Salotės ir Balsių (Žaliųjų) ežerų maudyklose. Pakartotinai atlikus tyrimus Yglos ir Žaltyčio ežeruose birželio 14 d., vandens kokybė atitiko reikalavimus. Daugiau skaitykite „Pranešimai žiniasklaidai“ skiltyje.

Pristatome Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos skyriaus pataisytas ir papildytas pagrindines Lietuvos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklui skirtas metodines rekomendacijas „Sveikatą stiprinančių mokyklų veiklos vertinimo rodikliai ir jų taikymas“ (2019 m.).

Jos atnaujintos įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiamo projekto Nr. 08.4.2-ESFA-V-622-01-0004 „Vaikams ir paaugliams palankių, kokybiškų ir veiksmingų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų plėtojimas“ 1.1.3 priemonę „Parengta sveikatą stiprinančių mokyklų veiklą reglamentuojančių mokyklų sveikatinimo veiklos įsivertinimo  metodinių rekomendacijų nauja redakcija“.

Pirmosios metodinės rekomendacijos, parengtos 2007 m. Lietuvos mokykloms, norinčioms tapti sveikatą stiprinančiomis mokyklomis ar pratęsti šią veiklą, padėjo rengiant ir įsivertinant sveikatos stiprinimo veiklos programas.

Dėl vasaros karščio bangų aplinkos temperatūra pasiekia neįprastą lygį ir tai gali trukti kelias dienas ar kelias savaites. Pernelyg aukšta aplinkos temperatūra yra žalinga žmonių sveikatai, tačiau tik nedaugelis suvokia, jog per didelis saulės spindulių ar šilumos kiekis gali susargdinti ar net sukelti mirtį. Už normalios kūno temperatūros palaikymą organizme yra atsakingas pagumburis, kuris nuolat reguliuoja šilumos susidarymo ir perdavimo mechanizmus.

Organizmas perduoda šilumą į aplinką šiais būdais:

 1. Spinduliavimas – šilumos perdavimo į aplinką būdas, kai kūnas šilumą atiduoda infraraudonųjų spindulių spektro elektromagnetinėmis bangomis.

2. Konvekcija – šilumos perdavimo į aplinką būdas, kai šiluma pernešama judančiomis oro arba vandens dalelėmis.

3. Laidumas – šilumos atidavimas, atsirandantis dėl tiesioginio odos sąlyčio su šaltais paviršiais.

4. Prakaito garinimas (prakaitavimas). Daugiau skaitykite „Aplinkos sveikata –  Klimatas ir sveikata“ skiltyje.

Jei esate viena iš tų moterų, kuri negali atsispirti pagundai avėti dailius aukštakulnius, tai nesistebėkite kartkartėmis pajutusios įvairus skausmus kojose. Dažnas aukštakulnių avėjimas su laiku gali sukelti ir rimtų sveikatos problemų. Neigiami padariniai gali išryškėti ne tik pėdose, bet kitose kaulų ir raumenų sistemos vietose: kelių ir klubų sąnariuose, nugaroje ar net kakle.

Todėl Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai parengė naują, aktualų lankstinuką apie galimas aukštakulnių avėjimo pasekmes „Ar sveika avėti aukštakulnius?“. Jis publikuojamas „Atmintinės, lankstukai, plakatai−Fizinis aktyvumas“ skiltyje.

Atsižvelgiant, kad Lietuvoje vyrauja anomalūs karščiai, taip pat kviečiame dar kartą pasiskaityti anksčiau parengtus lankstukus „Raumenų mėšlungis: priežastys ir profilaktika“ ir „Dehidratacija: kaip pasireiškia ir kaip jos išvengti“.

Nutikus nelaimei skubi pagalba pirmosiomis minutėmis gali išgelbėti gyvybę. Kaip suteikti pirmą pagalbą įvykus nelaimingam atsitikimui, skaitykite Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistų parengtame lankstuke „Pagalba skęstančiajam ar skendusiajam“.

Cerebriniu paralyžiumi sergantiems vaikams dėl kramtymo raumenų disfunkcijos, specifinės mitybos (daug angliavandenių turintis skystas maistas) ir vaistų vartojimo padidėja burnos  apnašų kiekis. Jie patys dažnai negali pasirūpinti savo burnos higiena, todėl tai turi padaryti jų tėvai ar globėjai.  Yra trys pagrindiniai odontologinių  ligų profilaktikos metodai: asmens burnos higiena (kasdienė ir profesionali), fluoridų naudojimas ir sveika mityba. Burnos higienos  metodus ir priemones reikia pasirinkti atsižvelgiant į konkretaus vaiko cerebrinio paralyžiaus tipą, motorikos pajėgumus, protinę raidą.

Daugiau skaitykite atmintinėje „Vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi, dantų priežiūra“, kuri yra publikuojama „Atmintinės, lankstukai, plakatai − Sveikatos sauga ir stiprinimas, bendrieji sveikos gyvensenos ir ligų prevencijos klausimai“ skiltyje.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos informuoja, 2019 m. birželio 11–14 d. Lietuvoje numatoma kaitra. Aukščiausia temperatūra dienomis daugelyje rajonų sieks 30–35 °C. 2019 m. birželio 15 d. pietrytinėje šalies dalyje oras dar kais iki 30–32 °C.

Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra: kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, vyresnio amžiaus žmonės (ypač vyresni nei 75 metų), asmenys, turintys antsvorio, nėščiosios, sergantys įvairiomis (endokrininėmis, inkstų, širdies kraujagyslių) ligomis, turintys sunkų fizinį arba psichinį negalavimą, asmenys nuolat vartojantys vaistus.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistų rekomendacijas, kaip apsisaugoti per karščius, skaitykite „Aplinkos sveikata –  Klimatas ir sveikata“ skiltyje.

Rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, kaip apsaugoti vaikus nuo karščio poveikio.

Rekomendacijas parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyrius.

Rekomendacijos suderintos su Karščio padarinių prevencijos tarpžinybine darbo grupe.

Vienas iš pagrindinių lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių yra fizinis pasyvumas. Atlikta gausybė mokslinių tyrimų, patvirtinančių, jog fizinis pasyvumas yra svarbus antsvorio bei nutukimo, II tipo cukrinio diabeto, dislipidemijos, osteoporozės, depresijos, kai kurių vėžio formų ir kitų susirgimų išsivystymo rizikos veiksnys.

Daugiau skaitykite „Mityba ir fizinis aktyvumas − Fizinis aktyvumas“ skiltyje.

JT Generalinė Asamblėja organizavo penktąją Saugaus eismo keliuose savaitę, kuri vyko 2019 m. gegužės 6–12 d. Šią savaitę buvo akcentuojamas lyderystės vaidmuo siekiant užtikrinti kelių eismo saugą. Saugaus eismo keliuose savaitės metu vyko kampanija „Saugok gyvybes #SpeakUp“ (#prabilk).

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras parengė apžvalgą apie penktosios JT Saugaus eismo keliuose savaitės paminėjimą Lietuvoje.