Daugelis vaisių ir daržovių augintojų, siekdami išauginti gausų derlių ar optimizuoti maisto produktų gamybą, ūkininkaudami į pagalbą neretai pasitelkia pesticidus. Pesticidai – augalų apsaugos produktai, skirti apsaugoti augmeniją nuo kenkėjų. Jie naikina ligas sukeliančius ir keliančius grėsmę visuomenės sveikatai organizmus, naikina pasėlius pažeidžiančius vabzdžius, grybus ir piktžoles, kontroliuoja kenkėjus, kurie gadina visuomenės saugumui gyvybiškai svarbius namus ir statinius. Apsaugos funkcijai įgyvendinti pesticidai pasižymi bendra savybe – toksiškumu, kurio raiška priklauso nuo pesticido poveikio laiko. Daugiau skaitykite „Sveikatos mokymas – Patarimai“ skiltyje.

Galūnių – rankų ar kojų – sužalojimai yra gana dažnos ir skausmingos traumos, todėl neatidėliotinai suteikta pagalba nukentėjėliui sumažina skausmą bei padeda išvengti tolesnio galūnių pažeidimo.

Apie galūnių sužalojimų pobūdį, įtvarų, naudojamų galūnėms imobilizuoti, rūšis bei imobilizacijos eigą skaitykite Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro parengtoje informacinėje medžiagoje visuomenei „Pirmosios pagalbos veiksmai galūnių sužalojimo atveju“.

Leidinys publikuojamas „Amintinės, lankstukai, plakatai – Pirmoji pagalba“ skiltyje.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kaip ir kasmet apibendrino 2020 metais iš savivaldybių visuomenės sveikatos biurų gautas sveikatos stiprinimo programos (toliau – Programa), skirtos širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto profilaktikai, efektyvumo vertinimo ataskaitas. Su jomis galima susipažinti interneto svetainės „Neinfekcinių ligų profilaktika – Sveikatos stiprinimo programa, skirta ŠKL ir CD profilaktikai – Programos vykdymo ataskaitos“ skiltyje.

Šiandien mokykla turi plačias galimybes kurti savitą modelį bei turėti savo filosofiją. Tam turime nemažai pavyzdinių rekomendacijų ir metodikų. Mokyklos pasirinkimo laisvę dažniausiai nulemia vietos bendruomenėje aptarti prioritetai ir pasvertos galimybės. Vis dažniau mokyklos prioritetu yra laikomas sveikatos ugdymas, sveikos gyvensenos puoselėjimas, o pastaruoju metu – ir fizinio aktyvumo didinimas. Ypač fizinio aktyvumo stoką pajutome užklupusios COVID-19 pandemijos metu, kuomet buvo paskelbtas karantinas ir turėjome likti namuose. Mokyklų bendruomenėms reikėjo labai greitai persiorientuoti, keisti darbo stilių, galvoti ir rūpintis ne tik žiniomis, bet ir fizine bei psichine vaikų sveikata.

Daugiau skaitykite „Vaikų sveikatos stiprinimas – Sveikatos priežiūra ugdymo įstaigose“ skiltyje.

Moters mityba tiek nėštumo, tiek žindymo metu reikalauja ypatingo dėmesio. Šiais moters gyvenimo tarpsniais ypač padidėja maistinių medžiagų poreikis, todėl svarbu skirti pakankamai dėmesio subalansuotai bei sveikatai palankiai mitybai. Ją tinkamai sureguliuoti padės Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistų parengtos rekomendacijos nėščiosioms ir žindyvėms.

Nėščiųjų ir žindyvių mitybos rekomendacijose apžvelgiami šiuo laikotarpiu svarbūs mitybos aspektai. Daugumai moterų didesnis maistinių medžiagų, tarp jų – vitaminų ir mineralinių medžiagų, poreikis atsiranda po ketvirto nėštumo mėnesio, tačiau svarbu žinoti, kad kai kurių vitaminų bei mikroelementų, tokių kaip folio rūgštis, vitaminas D, jodas bei geležis, pakankamas kiekis yra būtinas tiek planuojant nėštumą, tiek nėštumo pradžioje. Daugiau skaitykite „Mityba ir fizinis aktyvumas – Žindymo skatinimo komitetas“ skiltyje.

Gera fizinė, emocinė ir psichikos sveikata sudaro prielaidas gyventi prasmingai, ilgai ir gerai jaučiantis. ES fizinio aktyvumo gairėse nurodoma, kad net ilgą laiką nejudriai gyvenęs žmogus, tapęs fiziškai aktyvesnis, gali pagerinti savo sveikatą. Tai nepriklauso nuo amžiaus, taigi pradėti niekada nevėlu. Kas dar turi įtakos išsaugant sveikatą, koks fizinis aktyvumas gerina darbingumą, kokie gyvensenos veiksniai gali lemti vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę, aptariama Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro parengtoje informacinėje medžiagoje visuomenei „Aktyvi gyvensena ir sveikas ilgaamžiškumas“.

Ji publikuojama „Atmintinės, lankstinukai, plakatai – Sveikatos sauga ir stiprinimas, bendrieji sveikos gyvensenos ir ligų prevencijos klausimai“ skiltyje.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC) primena, kad kiekvienų metų vasario 4 d. minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. 2021 m. Pasaulinės kovos su vėžiu dienos tema – „Aš esu ir aš būsiu“. Kiekvienais metais gerinant švietimą ir didinant supratimą apie vėžį bei skatinant asmenis, kolektyvus ir vyriausybes imtis tam tikrų vėžio prevencijos priemonių, siekiama sukurti pasaulį, kuriame būtų išvengiama milijonų mirčių nuo vėžio bei sudaroma galimybė visiems šia liga sergantiems žmonėms gauti vienodą kvalifikuotą pagalbą. Šios kampanijos idėja yra ta, kad vėžys nėra tik vieno žmogaus sveikatos sutrikimas, šis susirgimas dėl didelio susirgimų skaičiaus paliečia visus aplinkos žmones.  Daugiau skaitykite „Neinfekcinių ligų profilaktika – Ligų profilaktika“ skiltyje.

Sušalimas (hipotermija) – tai šerdinės kūno temperatūros nukritimas žemiau nei 35 °C. Paprastai sušąlama, kai aplinkos temperatūra žema (žemiau 0 °C), bet sušalti galima ir kai aplinkos temperatūra teigiama. Hipotermija ištinka ilgai būnant šaltame, drėgname ir vėjuotame ore arba permirkus vėsiame vandenyje, kai organizmas šilumą praranda greičiau, nei ją natūraliai išskiria. Įtakos turi emocinė įtampa, stresas. Žmonės, netekę vilties, sušąla greičiau. Taip pat įtakos turi fizinis pasirengimas, užsigrūdinimas, šilta apranga, kaloringas maistas ir pakankamas skysčių vartojimas. Labai daug lemia laiko veiksnys, pvz., permirkęs šaltame vandenyje, net puikios fizinės būklės žmogus gali mirti per kelias minutes. Šaltame vandenyje kūnas netenka šilumos 30 kartų greičiau nei sausame šaltame ore. Hipotermijos rizikos grupei priskiriami vyresnio amžiaus ir labai liesi žmonės, maži vaikai, psichikos ligomis sergantys, atminties sutrikimų turintys žmonės, alkoholį ir narkotikus vartojantys asmenys.

Daugiau skaitykite „Sveikatos mokymas – Patarimai“ skiltyje.

Lietuvoje įsitvirtinus žiemiškiems orams, sulaukus sniego, nemažai žmonių mėgsta leisti laiką gamtoje – važinėja rogutėmis, slidinėja, lipa ant užšalusių vandens telkinių. Be gryno oro, fizinio aktyvumo, geros nuotaikos užtaiso, žiemos pramogose slypi nemažai pavojų, apie kuriuos reikia žinoti ir stengtis jų išvengti patiems ir nuo jų apsaugoti savo artimuosius.

Daugiau skaitykite „Neinfekcinių ligų profilaktika – Sužalojimų prevencija“ skiltyje.

Dėl COVID-19 pandemijos paskelbus karantiną per trumpą laiką turėjo persiorientuoti visa švietimo sistema, mokinių ugdymo procesas buvo perkeltas iš betarpiškos į nuotolinio ugdymo formą. Šis nenumatytas ir staigus pokytis paveikė mokinių, tėvų, mokytojų sąveikas ir vaidmenis ugdymo procese, ugdymo aplinką, turinį ir pobūdį.

Todėl 2020 metais Vilniaus universiteto (VU) įvairių sričių bei krypčių – edukologijos, psichologijos, socialinio darbo, sociologijos ir medicinos – mokslininkai vykdė bendrą tyrimo projektą, kurio tikslas buvo išanalizuoti nuotolinio ugdymo iššūkius ir galimybes ugdymo procesui ir jo dalyviams (vaikams, tėvams, ugdytojams), mokinių fizinei ir psichikos sveikatai, saugumui bei mokymosi sėkmei. Remiantis šio tyrimo išvadomis, VU mokslininkai parengė nuotolinio vaikų ugdymo Covid-19 pandemijos metu rekomendacijas, skirtas sveikatos priežiūros specialistams ir pedagogams.