Vykdant 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonės Nr. 08.4.2-ESFA–V622 „Vaikų ligų, traumų ir nelaimingų atsitikimų profilaktika, sveikatos priežiūros paslaugų vaikams prieinamumo ir kokybės gerinimas“ projektą „Vaikams ir paaugliams palankių, kokybiškų ir veiksmingų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų plėtojimas“ 2018 m. rugsėjo mėn. – 2019 m. lapkričio mėn. buvo atliekamas mokyklinio amžiaus vaikų faktinės mitybos ir fizinio aktyvumo tyrimas (toliau – Tyrimas). Tyrimą atsitiktinės atrankos būdu atrinktose bendrojo ugdymo programas vykdančiose mokyklose atliko UAB ,,Eurointegracijos projektai“ (viešųjų pirkimų būdu buvo įsigytos tyrimo atlikimo (apklausos) paslaugos). Tyrimo duomenis apdorojo ir duomenų analizę atliko Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai. Tyrimo metu buvo ištirta Lietuvos 10-ties apskričių bendrojo ugdymo mokyklas lankančių mokyklinio amžiaus vaikų faktiška mityba bei mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiai. Su tyrimo rezultatais galima susipažinti „Programos ir projektai – Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiami projektai − Vaikams ir paaugliams palankių, kokybiškų ir veiksmingų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų plėtojimas“ skiltyje.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC) prisideda prie Higienos instituto įgyvendinamo tyrimo projekto „Lietuvos mokyklų bendruomenės profesinės gerovės įvertinimas“. Projektą numatoma įgyvendinti per Europos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą. Lietuvos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo veiklą koordinuoja SMLPC.

Projekto tikslas –  parengti Lietuvos mokyklų bendruomenės profesinės gerovės vertinimo ir monitoravimo įrankį bei įgalinti bendruomenes pačias gerinti savo profesinę sveikatą remiantis Suomijos  profesinės sveikatos specialistų sukurtu modeliu. Modelis jau aprobuotas Estijoje, Airijoje, Vokietijoje, Italijoje jį išbandant Europos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo institucijose.

Tyrimas atliekamas gavus suomių mokslininkų sutikimą naudotis jų parengtu klausimynu bei tyrimo metodika (Terhi Saaranen ir kt., Rytų Suomijos universitetas). Visapusiškas mokyklos personalo profesinės gerovės įvertinimas Lietuvoje atliekamas pirmą kartą. I-ojo projekto etapo įgyvendinimas numatomas 2020 m. Daugiau informacijos apie projektą patalpinta „Vaikų sveikata – Sveikatą stiprinanti mokykla – Sveikatą stiprinančios mokyklos kviečiamos dalyvauti projekto „Lietuvos mokyklų bendruomenės profesinės gerovės įvertinimas“ tyrime“ skiltyje.

Nuo 2015 metų Lietuvoje vykdoma Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo programa (toliau – Programa). Programos tikslas – integruojant pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų bei savivaldybių visuomenės sveikatos biurų vykdomą sveikatinimo veiklą efektyviau stiprinti rizikos grupės asmenų sveikatą, supažindinti šiuos asmenis su širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos veiksniais, sveikos gyvensenos principais, išmokyti keisti gyvenseną, valdyti stresą, pasirinkti sveikatai palankią mitybą bei fizinį aktyvumą. Programa skirta 40–65 m. amžiaus rizikos grupių asmenims, tačiau joje gali dalyvauti ir kiti suaugę asmenys, pagal sveikatos būklę priskirtini rizikos grupės asmenims. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, vykdydamas Programos tvarkos aprašą, kiekvienais metais apibendrina iš savivaldybių visuomenės sveikatos biurų gautas metines Programos vykdymo ataskaitas, veda jų rezultatų apskaitą ir teikia suvestinę Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai. Su 2019 metų suvestine ataskaita ir su 2019 m. suvestine ataskaita pagal savivaldybes galima susipažinti „Neinfekcinių ligų profilaktika − ŠKL ir CD sveikatos stiprinimo programa − Programos vykdymo ataskaitos“ skiltyje.

Gausūs moksliniai tyrimai neginčijamai įrodė, kad reguliarus fizinis aktyvumas tiesiogiai teigiamai veikia kaulų ir raumenų sistemą, širdies ir kraujagyslių sistemą, kvėpavimo sistemą, palaiko būtiną energijos apykaitos balansą, mažina širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius, didina kaulų tankį ir mineralizaciją, gerina nervų sistemos veiklą, teigiamai veikia imuninės sistemos veiklą ir t. t. Dažniausiai turima omenyje aerobinės (ištvermės, ilgai trunkančios) fizinės veiklos poveikis. Tačiau jau yra pakankamai mokslinių įrodymų, kad jėgos treniruotė yra ne mažiau svarbi mūsų sveikatai. Tiesiog, apie tai mažai kalbama ir rašoma.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai parengė aktualų lankstuką fizinio aktyvumo tema „Kuo naudinga jėgos treniruotė?“. Jį galite skaityti „Atmintinės, lankstukai, plakatai − Fizinis aktyvumas“ skiltyje. 

Tiesiogiai maistą tvarkantys darbuotojai (veiklos kodas 020) nuo šiol neišeidami iš namų gali mokytis ar būti atestuoti pasirengę savarankiškai pagal privalomąją higienos įgūdžių specialiąją programą (programos kodas H10). Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centre įdiegtas nuotolinis mokymasis ir atestavimas sudarys galimybę visiems, nepaisant to, kur jie gyvena, mokytis ir gauti atestaciją jiems patogiu laiku ir vietoje.

Mokymai vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-69 (suvestinė redakcija nuo 2019-11-01) patvirtinta mokymo tvarka ir mokymo programos aprašu. Išlaikiusiems žinių patikrinimo testą ir teisingai atlikusiems praktinę užduotį nurodytu el. paštu bus išsiųsta skenuota pasirašyto Sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimo kopija. Paslauga mokama.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kartu su partneriu Lietuvos sveikatos mokslų universitetu pradeda įgyvendinti 2014 – 2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo projektą „Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio koregavimas ir koordinavimas nacionaliniu lygiu“ Nr. LT03-1-SAM-TF-001.

Daugiau skaitykite „Tarptautiniai projektai – 2014 – 2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos  finansinių  mechanizmų įgyvendinimas Lietuvoje“ skiltyje.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad į orą išmetamų teršalų koncentracija vis dar per didelė ir oro užterštumas išlieka viena iš pagrindinių aplinkos problemų, su kuriomis susiduria Europos Sąjungos gyventojai. Aplinkos oro kokybė labai dažnai pablogėja atėjus žiemai ir atšalus orams, kai prasideda šiluminės energijos gamyba energetikos įmonėse. Į orą išmetamų teršalų pagausėja ir dėl individualiuose namuose kūrenamų krosnių, katilų bei židinių. Daugiau skaitykite „Aplinkos sveikata – Aplinkos oras“ skiltyje.

Senėjant didėja visų ligų rizika, o katarakta, presbiopija, amžinė makulos (geltonosios dėmės) degeneracija dažniausiai pasireiškia tik vyresniems žmonėms. Glaukoma, kuri dažnai paveldima, paprastai susergama vyresniame amžiuje. Regą trikdančios akių ligos apriboja pojūčius, mobilumą ir orientavimąsi aplinkoje, sukelia socialinę atskirtį, didina griuvimų ir kaulų lūžių tikimybę. Ilgalaikis regėjimo sutrikimas provokuoja nerimą, depresiją ir kitas psichosomatines ligas. Regos pažeidimai gali lemti nelaimingus atsitikimus. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos visuomenės sveikatos specialistai parengė patariamąjį lankstuką „Kaip išsaugoti akis sveikas?“, kuris yra publikuojamas „Atmintinės, lankstukai, plakatai - Sveikatos sauga ir stiprinimas, bendrieji sveikos gyvensenos ir ligų prevencijos klausimai“ skiltyje.

Atkreipiame žiedadulkėms jautrių gyventojų dėmesį, kad jau nuo 2020 m. sausio vidurio Lietuvoje yra aukšta alergijos žiedadulkėms rizika. Tokios aplinkybės yra susidariusios pirmą kartą per visą Lietuvoje vykdytų žiedadulkių koncentracijos aplinkos ore stebėjimų laikotarpį. Šiaulių universiteto aerobiologai pažymi, kad Lietuvoje jau beveik baigiasi lazdynų žydėjimas, o atokaitoje augantys alksniai jau barsto žiedadulkes. Bendrą žiedadulkių krūvį didina su tolimosiomis pernašomis iš Austrijos, Vokietijos, Lenkijos atnešamų alksnio žiedadulkių pliūpsniai. Oru plintančios žiedadulkės yra svarbus išorinis aeroalergenas, jautriems asmenims sukeliantis alerginio rinito požymius. Alergeninių žiedadulkių kiekis ore saulėtomis dienomis yra didelis. Informuojame, kad vaikai ir beržinių augalų žiedadulkėms jautrūs žmonės gali patirti sveikatos sutrikimų, todėl jie turi imtis apsaugos nuo žiedadulkių priemonių. Viena iš pagrindinių apsaugos priemonių – vengti kontakto su žiedadulkėmis. Neigiamą žiedadulkių poveikį sveikatai sumažinsite, jei vėdinsite gyvenamąsias patalpas anksti ryte, trumpiau būsite lauke, grįžę iš lauko iš karto persirengsite, nusiprausite veidą ir visą kūną po dušu. Daugiau skaitykite „Aplinkos sveikata – Klimatas ir sveikata“ skiltyje.

Neturite finansinės galimybės, laiko ar dėl kitų priežasčių negalite nueiti į sporto klubą pasitreniruoti su brangiais ir sudėtingais jėgos treniruokliais, bet vis tiek norite užsiimti individualiomis jėgos treniruotėmis. Taigi, treniruotis galima ir namuose. Norint treniruotis namuose visai nebūtina papildomai įsigyti brangią jėgos treniruoklių įrangą. Atsispaudimai iš įvairių padėčių, prisitraukimai, atsispaudimai nuo kėdės, pritūpimai ant dviejų ar vienos kojos ir kiti su savo kūno svoriu atliekami pratimai gali sėkmingai padidinti jūsų raumenų jėgą.